Nesvarbu, pavadinimas ar logotipas, bet vienas. Užrašų ant varžybų rūbų skaičių ir dydį FIBA sureguliavusi kvadratinio milimetro tikslumu. Taisyklių paisoma ne formaliai: dar prieš grupės varžybas Las Palmase visi išmarginimai ant lietuvių aprangos irgi buvo pamatuoti liniuote.
Taigi – kas dosniausi krepšiniui?
Per Europos pirmenybes praėjusiais metais laurus be konkurencijos buvo nuskynę maisto ir gėrimų gamintojai, kurie reklamavosi ant 6 rinktinių aprangos.
Šįmet Ispanijoje tokių yra tik trys, tarp jų – lietuviška „Viči“. Jai draugiją palaiko ispaniškas bealkoholinis alus „San Miguel 0.0“ ir prancūziškos sultys „Joker“.
Su išlyga į šią kompaniją dar priėmus Ukrainos žemės ūkio holdingą „Kernel“, maisto gamintojai vis tiek užleidžia lyderių poziciją.
Dabar rėmėjų fronte laurai priklauso bankininkams ir finansininkams. Argentinos rinktinę remia „Visa“, Turkijos – „Garanti“, Graikijos – „Eurobank“, Brazilijos – „Bradesco“, Irano – „Bank Sepah“.
Energetikų ir naftininkų reklama labiausiai matoma ant Kroatijos (HEP), Angolos („Sonangol“), Egipto („Total“) ir Serbijos („SuisseGas“) krepšininkų marškinėlių.
Keturi yra ir telekomunikacijų verslo atstovai: Slovėnijos – „Telemach“, Filipinų – „Smart“, Puerto Riko – „T-Mobile“, Dominikos Respublikos – „Claro“.
Dvi įmonės į krepšinio pasaulį atsigręžė iš IT ir kompiuterijos pasaulio: suomiai reklamuoja „Microsoft“, meksikiečiai – „Mainbit“.
Interneto tinklalapis „Airbnb“, kuris kviečia nuomotis butus ir apartamentus visame pasaulyje, dosniausiai parėmė Australijos rinktinę.
Senegalo krepšininkų aprangą ženklina „Senegal Emergent“ logotipas – taip vadinasi ambicingas ilgametis šios šalies vyriausybės projektas, skatinantis investicijas Senegale.
Reklamą ant marškinėlių priekio demonstravo 21 iš 24 pasaulio čempionato dalyvių. Neabejotinai, kad dėl skirtingų priežasčių, bet vien su valstybės pavadinimu ant krūtinės žiūrovams pasirodė JAV, Pietų Korėjo ir Naujosios Zelandijos krepšininkai.
