Tačiau visai šalia pasigirsta delnų pliaukštelėjimai. „Ramiai! Ramiai!“ – šūkteli Paulius Jankūnas.
Kapitono raiščio krepšininkai ant peties neturi, tačiau stebint dvylika žaliai-baltus marškinėlius aikštėje vilkinčių žaidėjų lengva atskirti, kuris jų yra komandos dvasinis lyderis.
30 metų 205 cm ūgio puolėjas spinduliuoja olimpine ramybe, kurios labai reikia šiai Jono Kazlausko kariaunai.
Kai Mantas Kalnietis beveik pasaulio čempionato išvakarėse dėl traumos paskutinę akimirką turėjo atšaukti skrydį į Las Palmasą, nacionalinės komandos stovykloje, Ado Juškevičiaus žodžiais, kilo panika.
Bet atviros Jono Kazlausko ir labiausiai patyrusių krepšininkų kalbos rūbinėje išsklaidė visą nerimo dvelksmą.
„Guosti vyrų nereikėjo“, – portalui lrytas.lt sakė P.Jankūnas.
Tačiau jaunam rinktinės branduoliui patariamasis žodis buvo labai reikalingas.
Be ramybės ir patarimų P.Jankūnas Lietuvos rinktinei per rungtynes vidutiniškai duoda 6,4 taško ir 2,4 atkovoto kamuolio.
Įveikę psichologinius barjerus ir prisitaikę prie naujų atakų dirigentų, lietuviai tikisi tvirtai atsispyrę nuo fantastiško ketvirtojo kėlinio su Slovėnija, kuriame į savo krepšį praleido tik du taškus ir išplėšė sunkiausią bei svarbiausią pergalę pasaulio čempionate.
– Keturios pergalės iš penkių, pirmoji vieta D grupėje ir galimybė susitikti su JAV rinktine ne ketvirtfinalyje, o pusfinalyje – viskas, atrodo, puiku. Bet ar žaidimas jus jau tenkina? – lrytas.lt paklausė P.Jankūno.
– Be abejo. Tikslas – pirmoji vieta, pasiektas. Žaidimas visada gali būti geresnis. Tačiau judame gera linkme ir kiekviename mače geriname žaidimą.
– Kokių rezervų dar turi rinktinė?
– Manau, kad visur po truputį. Viską galima gerinti. Rezervų turime ir puolime, ir gynyboje, kiekvienas žaidėjas gali iš savęs dar išspausti.
– Rinktinė įsibėgėjo lėtai, tačiau grupės varžybose finišavo įspūdingu ketvirtuoju kėliniu su slovėnais. Gal tai taps atspirties tašku į kitą lygį?
– Duok Dieve, kad taip būtų. Tas kėlinys buvo pavyzdinis. Tikimės, kad per rungtynes ne vienas toks bus, o visi keturi.
– Sunkus draugiškas mačas su Naująja Zelandija – puikus perspėjimas rasti motyvacijos?
– Be abejo, motyvuoti mūsų nebereikia. Visi žino, kokios tai svarbios rungtynės. Būsime pasiruošę.
– Mantui Kalniečiui patyrus traumą, kapitono raištis buvo perduotas jums. Ar po sukrėtimo teko daugiau bendrauti su žaidėjais?
– Guosti vyrų, aišku, nereikia. Visi esame suaugę, patyrę traumų ir visi viską žinome. Tačiau pasišnekėjome, kad nieko nepadarysi – nesame vieno žaidėjo komanda ir turime važiuoti į čempionatą žaisti, viskas gerai.
– Po M.Kalniečio traumos didžiausias spaudimas krito ant Ado Juškevičiaus ir Šarūno Vasiliausko pečių. Krepšininkai vis kartoja, kad nuolat vis palaiko savo įžaidėjus. Kaip atrodo toji parama?
– Jei ko nors paklausia arba padaro klaidą, visada gali pasakyti savo nuomonę. Bet nesame jiems treneriai, kad kažką sakyti ir mokyti.
