Pasaulio čempionatas Ispanijoje Ispanijai vakar irgi baigėsi katastrofa ketvirtfinalyje.
Prieš trejus metus mes tikėjome savo rinktine tarp savo namų sienų. Bet nusiėmę rožinius akinius kalbėjome, kad nesame favoritai. O šiemet ispanams buvo visai kitaip.
Europos „Dream Team“ visa be išimčių tėvynėje paskutinį kartą susirinko tam, kad auksinės ispanų krepšinio kartos atsisveikinimą paženklintų auksu.
Broliai Gasoliai, Navarro, Calderonas, Fernandezas, Rubio, Ibaka, Rodriguezas – ir toliau galima vardinti ispanų žaidėjus, kurie bet kurioje kitoje rinktinėje būtų superžvaigždės. Iki trečiadienio vakaro jie visi kartu švietė žvaigždyne, vardu Ispanijos rinktinė. Ir kartu užgeso, kai prancūzai šalto vandens kibiro iššūkiu pažadino rinktinę ir visą Ispaniją iš sapno.
Saldaus sapno, kuris turėjo baigtis euforija sekmadienį finale su JAV rinktine.
Suplanuoji šventę, užsakai muzikantus ir fejerverkus, bet staiga ateina lyg ir taikus kaimynas, kuris viską sugadina.
Prancūzus grupės varžybose ispanai buvo sumindę 88:64. Žiūrint ketvirtfinalio pradžią atrodė, kad šeimininkai toliau tiki – nesvarbu kaip, bet sumindysime.
Bet prancūzai nepasidavė pirmajam ispanų uraganui pirmajame kėlinyje, taip įgydami imunitetą atmušti visus kitus tolesnius iššūkius. Atmušė taip, kad net ispanų sirgaliams nekilo abejonių, kas čia situacijos šeimininkas.
Iki vakarykščio ketvirtfinalio keistas buvo tas šių metų pasaulio čempionatas. Tarsi vyktų ne vienas, o du vienu metu.
FIBA pirmą kartą sumanė tokią sistemą, kad iki pat finalo A ir B grupių rinktinės jokiu būdu nesusikirstų su C ir D grupių komandomis.
Lyg tyčia A grupėje atsidūrė šeimininkė Ispanija, o C grupėje – pasaulio čempionės JAV. Atsitiktinumas? Vargu, nes šių dviejų krepšinio monstrų akistata buvo labiausiai kraują kaitinantis dalykas šios planetos pirmenybėse.
Įsivaizduokite, kad ispanai ir amerikiečiai susiduria pusfinalyje. Kam iš organizatorių naudinga gadinti vakarėlį jam įpusėjus, nelaukiant smagiausios dalies?
Kuo arčiau buvo pirmenybių kulminacija, tuo labiau atrodė, kad būtent toks finalas būtų labiausiai nenuspėjamas.
JAV ir Ispanija žaidė skirtingo stiliaus krepšinį, bet abi – savaip aukščiausios prabos. Šios rinktinės buvo nepriklausomos nuo juodų dienų ar priešininkų pajėgumo. Joms tiesiog nebuvo svarbu, ką parodys varžovai, nes pačios aikštėje darė, ką norėjo.
Nieko keista, kad kitos 22 rinktinės norėjo kuo ilgiau išvengti reikalų su didžiausiais pirmenybių grobuonimis.
Prisiminkime, kas dėjosi baigiantis D grupės varžyboms Las Palmase. Australai spjovė į garbingą žaidimą ir savo reputaciją sukurdami krepšinio parodiją ketvirtajame kėlinyje, kai specialiai pralaimėjo mačą Angolai. Dėl to, kad tik neliktų grupėje antri ir taip išvengtų JAV rinktinės iki pusfinalio.
Tvarkaraščio nutiestoje magistralėje į finalą neatleisdami greičio paminos amerikiečiai šiame čempionate visas septynerias rungtynes laimėjo ne mažesniu kaip 21 taško skirtumu, vidutiniškai – 33 taškais.
Ispanai pakeliui į ketvirtfinalį varžovus šlavė mažiausiai 16 taškų, o vidutiniškai – 26 taškų skirtumu. Viskas buvo suplanuota iš aukščiau. Ir staiga – Prancūzija. Lyg ir nurašyta, nes be magiškojo Tony Parkerio. Bet Mažjo Burtininko vietoje išdygo kiti stebukladariai.
Faktas – Madride krepšinio šventė baigėsi. Barselonoje tęsiasi. Mums smagu, kad į šitą krepšinio galingųjų žaidimą Lietuvos rinktinė įsiterpė prestižiniu metu – pusfinalyje, kuris ne vienai kitai stipriai komandai taip ir liko svajonė.
FIBA ir čempionato rengėjai ispanai verkia dėl ketvirtfinalio Madride. O mums būtų dar smagiau, jei lietuviai krepšininkai šiandien pusfinalyje viską dar kartą apverstų aukštyn kojomis. Ispanija atrodė neįveikiama, bet krito. O Amerika?
