Smūgis turnyro šeimininkams pateikė kitokią realybę, nei jie įsivaizdavo, – auksinė karta blėsta.
„Mes gerai nepasirengėme ir visą laiką mėginome vytis, – kalbėjo J.C.Navarro. – Prancūzai buvo pasiruošę geriau. Mes rėmėmės tuo, ką darėme visada, bet mūsų metimai nekrito, o varžovai žaidė labai drausmingai.“
Ispanijos dienraštis „El Mundo“ ispanų pralaimėjimą pakrikštijo trumpai, bet taikliai. „Visų laikų pralaimėjimas“ – skelbė antraštė.
Varžovus turnyre be didelių pastangų šlavę ispanai buvo sukrėsti, sutikę rimtą Europos čempionų pasipriešinimą. Ispanai atkovojo vos 28 kamuolius, o varžovams leido nusiimti 50 kamuolių. 16 jų prancūzai atkovojo po ispanų krepšiu.
„Tai buvo labai blogos rungtynės. Mes neįsitraukėme tinkamai į dvikovą ir dėl to iškritimo, – sakė ispanų atakų organizatorius Sergio Rodriguezas. – Mes buvome žlugdomi. Visi norėjome patekti į finalą, bet per mano šešerių metų karjerą rinktinėje teko patirti didžiausią smūgį.“
Praėjusią vasarą, kai prancūzus į priekį vedė Tony Parkeris, jie irgi sudavė smūgį Ispanijai, užkirtę kelią jai siekti trečiojo iš eilės Europos čempionų titulo. Šįkart Ispanija turėjo keletą priežasčių, kad patikėtų kerštu. T.Parkeris nežaidė, o ispanai jau turėjo sugrįžusį stiprų Pau Gasolį. Nereikėtų pamiršti, kad komanda žaidė namuose.
„Tai skausmingas pralaimėjimas, – sakė P.Gasolis. – Turėjome tokias dideles viltis, lūkesčius ir iki šiol žaidėme labai gerai.“
Ispanijos rinktinė per šešias pergales vidutiniškai pelnydavo po 88 taškus. Varžovai negalėjo priešintis šeimininkams. Tik ne prancūzai. Jie sutaršė ispanų puolimą, nukirto derinius, uždarė kamuolio takus ir privertė visus žaisti po vieną. Gynyba irgi strigo – ramūs ir savimi pasitikintys prancūzai iš vėžių išmušė ir NBA aukštaūgius brolius Gasolius.
Atsakomieji smūgiai? Ispanai iš 22 tritaškių pataikė vos du.
Po rungtynių P.Gasolis užsiminė, kad tai gali būti paskutinės jo rungtynės su Ispanijos komanda. Rinktinę jis spėjo atvesti iki pasaulio čempionų titulo 2006 metais, dviejų olimpinių sidabrų ir dviejų Europos nugalėtojų trofėjų.
„Niekada nežinai, kada bus tavo paskutinis mačas ar turnyras, – sakė naujasis „Chicago Bulls“ aukštaūgis. – Norėčiau žaisti, kol būsiu 50-ies, bet abejoju. Turime puikių jaunų žaidėjų ir esu tikras, kad ateityje turėsime gerą komandą.“
