„Matyt dar nesame pasiruošę atlaikyti tokio streso ir įtampos, kur reikalinga maksimali koncentracija. Po dviejų kėlinių lyg ir užčiuopėme žaidimo gijas, bet po pertraukos viskas apvirto aukštyn kojomis. Neatlaikėme. Blogai, kad leidome save daužyti“, – po mačo sakė J.Kazlauskas.
– Kodėl rungtynėse buvo tiek daug aistrų ir neigiamų emocijų?
– Žinokite, jau išeidinėjau iš aikštės ir nemačiau to epizodo. Todėl nenoriu komentuoti.
– Kaip paaiškinti tą jums skirtą techninę pražangą pirmojo kėlinio pabaigoje?
– Štai ką reiškia pagarba komandoms. Kai teisėjo paklausiau, už ką gavau techninę, jis man sakė, jog buvo įspėjęs atsarginių suolą nešokinėti. Tačiau juk JAV suolas irgi šokinėjo, su teisėjais diskutavo ir trenerių štabas. Viskas buvo tas pats. Gavome techninę. Kol neatsilikome 20 taškų, teisėjavimas buvo sunkiai suprantamas. Po to, aišku, nebebuvo ką priekabiauti.
– Pritrūko Donato Motiejūno indėlio (0 tšk. per 13 min.)?
– Be abejo, norėjosi didesnio.
– Kaip paaiškinti tokį prastą tritaškių pataikymą (1/11, 9 proc. – Red.)?
– Galbūt tą lėmė įtampa, neįprasta gynyba. Tas nuolatinis amerikiečių kamuolio atakavimas ant pražangos ribos... Mes dar nepatyrę, jauni, o tai labai muša iš ritmo. Amerikiečiai – labai atletiški, o ta baimė prarasti kamuolį ir praleisti du greitus taškus padarė savo.
– Maloniai nustebino M.Kuzminsko žaidimas?
– Šiandien buvo kitokios, specifinės rungtynės. Labai norisi, kad kitose rungtynėse Mindaugas taip pat nustebintų.
– Kas nutiko Pauliui Jankūnui (po traumos pirmoje mačo pusėje, puolėjas aikštėje daugiau nebepasirodė. – Red.)?
– Peršvietėme koją, nėra didelių problemų.
– Kas dabar svarbiausia po tokio pralaimėjimo?
– Užmiršti šį mačą ir ruoštis kovoti dėl bronzos. Reikės kaip įmanoma geriau sužaisti.
