Mažajame finale lietuviai 93:95 nusileido Prancūzijai ir neiškovojo bronzos medalių.
„Gaila, kad antrą kartą tenka sveikinti prancūzus. Stengėmės, kiek galėjome. Pritrūko blaivesnio proto aikštelėje ir smulkių detalių. Gaila. Pernai finale neturėjome jokių šansų, bet šiemet jie buvo labai dideli", - apmaudo neslėpė J.Kazlauskas.
- Ketvirtoji vieta - geras rezultatas?
- Jei kas nors po Manto netekties būtų pasakę, kad kausimės dėl bronzos, būtume apsidžiaugę. Bet kai kauniesi ir pralaimi – liūdna, nėra ko džiaugtis. Vyrai tikrai atidavė daug. Reikia pasakyti, kad Manto problemos neišsprendėme. Jei pasižiūrėsite į rezultatyvių perdavimų ir klaidų santykį, tai bus 2 prie 1. Tai parodo, kad mūsų įžaidimas buvo labai silpnas.
Geriau atrodėme po lenta. Mane labiausiai nustebino Jonas Valančiūnas. Atvirai sakant, tokios didelės pagalbos iš jo šiame čempionate nesitikėjau. Jis eina į priekį ir viskas su juo gerai. Didesnio stabilumo norėjosi ketvirtoje pozicijoje.
Labai daug kartų mus traukė broliai, bet negali visada spėlioti, norėjosi stabilumo. O kiti žaidėjai sužaidė daugmaž kaip ir tikėjausi. Galbūt labai didelis krūvis teko R.Seibučiui. Galbūt būtų galima jį kitaip išnaudoti, bet yra kaip yra.
- Prancūzai kuo nors nustebino?
- Prancūzai nieko ypatingo nesugalvojo. Kitaip skirtumas būtų kažkoks kitoks. Lemiamomis minutėmis neturėjome tokių charakterių kaip B.Diaw, N.Batumas. Matėte, kaip jie žaidė su Serbija ir su mumis. Jie daro taškus iš niekur.
Norint laimėti medalius, reikia ir sėkmės. Nepaisant geros gynybos, praleidome nemažai labai sudėtingų metimų. Tuo tarpu patys per paskutiniąsias 4 minutes iš po krepšio prametėme skubotų, neparuoštų metimų. Tai parodė, kad turime būti labiau subrendę. Šiandien buvo sunku užčiuopti mūsų pranašumą. Taip, turėjome Joną Valančiūną, o daugiau - kurioje pozicijoje? Apmaudu, kai pralaimi, bet didžiuojuosi savo vyrais, ką jie padarė, kaip žaidė. Manau, kad tai ne pats blogiausias čempionatas.
- Ką turime padaryti iki kitų metų Europos čempionato, kad patobulėtumėme?
- Kitąmet Europos čempionatas turės dvigubą svarbą. Ten spręsis kelialapiai į olimpiadą. Labai tikiuosi, kad sugrįš Mantas. Norėtųsi, kad turėtumėme dar vieną tokį Mantą. Išplėstinio kandidatų sąrašo žaidėjams norėčiau palinkėti, kad jie tuo neapsiribotų. Kad dirbtų taip, jog kandidatuotų į Lietuvos rinktinę, o tada komanda padėtų jiems atsiskleisti. Buvo daug pavardžių, bet šiemet dar ankstoka. Jei prisijungs jie, ateis daugiau jaunimo... Naivu tikėtis, kad broliai visada mus ištemps.
- Šiandien nešvęsite?
- Žinote, vis tiek esame tarp keturių pasaulyje. Tai nėra blogiausias rezultatas (Šypsosi. - Red.).
