„Lietuvos rinktinės perspektyvos ypač geros, – neabejojo legendinis šalies krepšininkas M.Paulauskas. – Turime itin gerą komandą. Belieka laukti Europos čempionato ir olimpinių žaidynių, kur parodysime ypač aukšto lygio krepšinį.“
Abu krepšinio specialistai gyrė pasaulio čempionate rezultatyviausią ir naudingiausią Lietuvos rinktinės krepšininką Joną Valančiūną, buvo nustebinti sėkmingo Ado Juškevičiaus žaidimo ir tvirtino, kad Lietuvos rinktinę į pergales vedė kieta gynyba.
Ketvirtoji vieta. Pasaulio čempionate Lietuvos rinktinė pateko į stipriausių komandų ketvertą, kuriame aukščiau tik prancūzai, serbai ir amerikiečiai. Lietuviai išsaugojo ketvirtąją poziciją ir FIBA pasaulio rinktinių reitinge.
M.Paulauskas: „Daug metų olimpinėse žaidynėse užimdavome trečiąsias vietas, blogiausiu atveju – ketvirtąsias. Manau, kad ketvirtoji vieta pasaulio čempionate – labai aukštas laimėjimas. Lietuva pasižymi meistriškumu, lemiančiu pastovumą. Jau net 22 metus sugebame išlaikyti aukštą lygį.
Mūsų krepšinio mokyklos dirba ypač gerai. Reikia joms skirti dar daugiau dėmesio, kad neužleistume šių pozicijų. Iškovoti yra viena, tačiau išsilaikyti labai sunku. Kitų sporto šakų atstovai Lietuvoje rodo nepasitenkinimą krepšiniu. Pyksta, kad pagrindinis dėmesys skiriamas krepšiniui. Tegul futbolo rinktinė pasaulio reitinge būna ketvirta, o ne 104. Tuomet bus galima kalbėti. Krepšininkai pasiekė labai aukštą rezultatą.“
D.Kairys: „Pasaulio čempionate vyksta milžiniška konkurencija, labai stiprios komandos, garsios šalys, vardai. Svarbiausia žiūrėti į rinktinių sudėtis, o ne vien į reitingus. Viskas gali pasikeisti vienose rungtynėse ar per vieną ataką. Taip atsitiko ir Lietuvos rinktinei. Po netekčių sugebėjome išlaikyti tokį gerą žaidimo lygį, patekome į stipriausių pasaulio komandų ketvertą. Tai yra didžiulis laimėjimas, kuriuo reikia labai džiaugtis.“
Mažasis finalas. Pasaulio čempionato rungtynėse dėl trečiosios vietos Lietuvos ekipa 93:95 pralaimėjo Prancūzijos komandai.
M.Paulauskas: „Manau, kad abi ekipos buvo vertos trečiosios vietos. Dvikovos pabaigoje prancūzai pabėgo 86:80, ir šio atstumo nesugebėjome įveikti. Sumažinome deficitą iki vieno taško, tačiau jo labiausiai ir trūko. Pabaigoje vyko vadinamasis baudų metimo konkursas, kuriame prancūzams pavyko atsilaikyti. Nors mūsų komanda užėmė ne trečiąją, o ketvirtąją vietą, tačiau reikia ją pagerbti, padėkoti ir džiaugtis, kad ji yra taip aukštai. Rungtynės neparodė, kuri rinktinė stipresnė. Abi žaidžia vienodai. Deja, sėkmė nusišypsojo prancūzams.“
D.Kairys: „Buvo gana aukšto lygio žaidimas. Prancūzai rungtyniavo gerai ir sėkmingai pataikė. Viską atlikome teisingai, buvome susikrovę pranašumą. Tačiau prancūzai gerokai atletiškesni, greitesni, šoklesni, todėl lietuviams žaisti su jais nėra lengva. Jeigu prancūzai dar pradeda ir sėkmingai pataikyti, tuomet pasidaro itin sunku. Intriga laikėsi iki paskutinių sekundžių, lietuviai nepasidavė ir turėjo viltį iki paskutinės sirenos.“
Lietuvos rinktinės puolimas. Po devynerių rungtynių planetos pirmenybėse lietuviai užėmė vienuoliktąją vietą pagal pelnomus taškus (vid. 77).
M.Paulauskas: „Šiuo metu tik amerikiečiai sugeba nuolat viršyti 100 pelnomų taškų ribą. Mūsų rinktinė pergalingose rungtynėse įmesdavo po 75–77 taškus. Vadinasi, kitos komandos surinkdavo dar mažiau. Atsimenu savo trenerio posakį: „Jeigu mes įmesime 50 taškų, neleiskime varžovams įmesti daugiau. Tegul jie surenka mažiau, nes mums svarbiausia tik pergalė.“ Šiame čempionate triumfavo gynybos elementai.“
D.Kairys: „Manau, kad krepšinyje tikrai progresuoja gynyba. Yra sugalvota įvairių gynybos būdų. Šiam žaidimo elementui skiriama vis daugiau dėmesio. J.Kazlauskas visada pabrėžia, kad gera gynyba leidžia išlaikyti aukštą žaidimo lygį. Nemanau, kad prastėja puolimas. Paprasčiausiai keičiasi krepšinis. Kuo aukštesnis lygis – tuo pelnomų taškų vidurkis žemesnis. Išskirti galima tik visiškai kitaip rungtyniaujančią JAV rinktinę, norinčią aikštėje pasilinksminti – žaisti greitai, smagiai. Vis dėlto geriausios pasaulio rinktinės ir Eurolygos komandos vidutiniškai pelno apie 70 ir šiek tiek daugiau taškų.“
Įžaidėjai. Lietuvos rinktinėje debiutavo 25-erių metų gynėjai – A.Juškevičius ir Šarūnas Vasiliauskas. Pastarasis vidutiniškai rungtyniaudavo po 9,4 minutės, pelnydavo po 2,3 taško ir atlikdavo po 1,3 rezultatyvaus perdavimo. A.Juškevičius vidutiniškai žaisdavo po 19,1 minutės, rinkdavo po 8,2 taško (48,1 proc. tritaškių), atlikdavo po 1,6 rezultatyvaus perdavimo. Jis į rinktinę pateko dėl Manto Kalniečio traumos.
M.Paulauskas: „Šio čempionato metu trūko jų indėlio, nes tam tikromis akimirkomis svyruodavo žaidimo kokybė. Tačiau turime malonų atradimą – A.Juškevičių. Mane jis nustebino. Gynėjas visiškai atsiskleidė ir gaila, kad jam nebebuvo dublerio. Manau, kad šią poziciją sėkmingai užpildė atakuojantys gynėjai Renaldas Seibutis ir Martynas Pocius. Iki kito Europos čempionato turime laiko atgaivinti traumuotus žaidėjus ir vėl ieškoti naujų talentų.“
D.Kairys: „A.Juškevičius nenuvylė. Jis įvykdė tai, kas jam buvo patikėta. Nors Adas jau buvo nepatekęs į rinktinę, tačiau gynėjui pasitaikė nauja proga. Kitas krepšininkas galėjo palūžti, tačiau Adas drąsus. Jis priėmė iššūkį, buvo labai užsispyręs, padėjo komandai ir dėl to man labai patiko. Dėl šio krepšininko džiugu, nes įžaidėjo pamainos reikės ateityje.
Š.Vasiliauskui viskas taip pat išėjo į naudą, bet truputį geriau pasisekė Adui, kuris tam tikrais atvejais buvo kietesnis. Šarūnas yra protingas žaidėjas, tačiau šiek tiek jaudindavosi. A.Juškevičius pademonstravo šaltakraujiškumą, ir tai lėmė jo geresnį pasirodymą.“
Žaidėjų su lyderio savybėmis trūkumas.
M.Paulauskas: „Rinktinei trūksta vieno lyderio, kuris demonstruotų aukščiausio lygio krepšinį. Prancūzai turi vieną aiškų lyderį, serbai kelis, amerikiečiai dar daugiau. Mes neturime vieno lyderio, tačiau skirtingų rungtynių lemiamomis akimirkomis gali iššauti kiekvienas žaidėjas. Varžovams sunku nuspėti mūsų ekipą. Per susitikimą su JAV ekipa niekas nesitikėjo tokio puikaus Mindaugo Kuzminsko žaidimo. Niekas nesitikėjo, kad Mindaugas apskritai išeis į aikštelę, tačiau jis išėjo ir buvo lyderis.“
D.Kairys: „Individualiai stiprūs žaidėjai – ne Lietuvos rinktinės stiliui. Kažin ar kada nors turėjome tokių krepšininkų. Mes kitaip randame būdų įmesti svarbius taškus. Neturime tokio žaidėjo, koks Prancūzijos komandoje yra Nicolas Batumas. Tokio kalibro žaidėjas savarankiškai gali pagauti kamuolį aukštai, nes per pastarąsias rungtynes jam lankas būdavo išaugęs. Turime krepšininkų, galinčių pataikyti iš toli, tačiau kamuolys įžaidžiamas komandiškai. Jie žaidžia derinį du prieš du, atlieka perdavimus po prasiveržimo. Nesakau, kad visiškai neturime lyderio, kuris turi būtinai surinkti didžiąją dalį taškų. Turime emocinių lyderių. Lyderių, galinčių pasakyti teisingus žodžius ir suburti komandą, kad sunkiose situacijose Lietuvos rinktinė išliktų vieninga. Mums reikalingi tokie žaidėjai ir mes juos turime.“
M.Kuzminskas ir Donatas Motiejūnas. Pastarasis tik trejose rungtynėse surinko dviženklį taškų skaičių, o M.Kuzminskas buvo trečias mažiausiai minučių aikštėje praleidęs žaidėjas.
M.Paulauskas: „Šie žaidėjai šlubuoja psichologiškai. Galbūt jie neturi tinkamos pasiruošimo rungtynėms metodikos, todėl nesugeba pasirengti kiekvienam mačui atskirai. Šiuo metu jie kažkur klaidžioja. Manau, kad tai praeis. Abu krepšininkai yra ypač gerų duomenų, aukščiausios kokybės žaidėjai. Jie turi atsiskleisti ir atsiskleis.“
D.Kairys: „Jie tikrai talentingi. Paprasčiausia pastebime jų bangavimą. Tam tikrose situacijose jie sužaidžia taip, tarsi tikrai priklausytų NBA lygai. Tačiau kartais kažkur dingsta, pasislepia bendroje masėje. Abiem žaidėjams trūksta patirties. Tai jų karjeros pradžia. M.Kuzminskas puikiai žaidė su amerikiečiais. Jiems dar reikia laiko, patirties, aukšto lygio rungtynių, gerų ir prastų susitikimų. Jei M.Kuzminskas ir D.Motiejūnas sunkiai dirbs ir toliau, tuomet visa tai ateis, ir jie neliks tik talentingi.“
J.Valančiūnas. Lietuvos rinktinės naudingiausias krepšininkas vidutiniškai pelnydavo po 14,4 taško, atkovodavo po 8,4 kamuolio ir blokuodavo po 1 metimą. Vis dėlto 22 metų aukštaūgis nepateko į pasaulio čempionato simbolinį penketą.
M.Paulauskas: „Nustebau, kad J.Valančiūnas nepateko į pasaulio čempionato simbolinį penketą. Galbūt jam sutrukdė jaunas amžius. Vidurio puolėjo žaidimas buvo labai solidus.“
D.Kairys: „Tai nereiškia, kad Jonas nerungtyniavo naudingai ar kad jis nevertas. Pasaulio čempionate labai daug gerų žaidėjų. Manau, kad dar bent penki krepšininkai verti simbolinio penketo. Nereikia to sureikšminti, nes Jonas atliko didžiulį darbą savo komandai ir savo šaliai.“
JAV rinktinė. Amerikiečiai finale 129:92 sutriuškino serbus ir nė vieneriose pasaulio čempionato rungtynėse nesulaukė pasipriešinimo. Pusfinalyje JAV komanda 96:68 nugalėjo lietuvius.
M.Paulauskas: „Viso čempionato metu stebėjau amerikiečius ir buvau nustebintas jų žaidimo. Finalas parodė, kad JAV rinktinė – itin aukšto lygio. Amerikiečiai labai stiprūs.“
D.Kairys: „Yra atotrūkis tarp NBA ir likusio pasaulio. Pirmiausia amerikiečių fizika yra visiškai kitokia. Jų šalyje vyrauja visiškai kitokia konkurencija. Yra be galo daug gerai žaidžiančių amerikiečių. Krepšininkai į JAV rinktinę atrenkami iš milijonų, šimtų. Jų krepšinio tradicijos ne prastesnės už lietuvių. Tokį žaidimą lemia ir aukštas trenerių profesionalumo lygis. Mes surenkame komandą iš 3 mln. gyventojų ir būna dienų, kai sugebame pasipriešinti amerikiečiams. Tačiau kol kas jie pranašesni.“
Europos komandos: Planetos pirmenybėse serbai liko antri, prancūzai – treti. Favorite laikyta Ispanijos rinktinė neįveikė ketvirtfinalio barjero.
M.Paulauskas: „Kartais neįvertiname serbų, tačiau visos tos komandos – Serbija, Prancūzija, Ispanija dabar yra panašaus pajėgumo.“
D.Kairys: „Nemanau, kad ispanai nustoja dominuoti pasaulyje. Jie vis dar žaidžia puikiai, yra greiti, įdomūs, audringi. Ir šiame čempionate ispanai rungtyniavo gerai. Tačiau net ir tokios žvaigždės galiausiai neatlaikė spaudimo ir perdegė. Jie labai gražiai skrenda, kai yra priekyje. Kai susiklosto sunkesnės aplinkybės ir gaunami keli smūgiai, tuomet ispanams pasidaro labai sunku. Vis dėlto Europoje gali pradėti dominuoti ir prancūzai. Kažkas tikrai keisis. Pernai jie tapo Europos čempionais, dabar yra treti pasaulyje. Be Tony Parkerio ir kelių starto penketo žaidėjų prancūzai randa išteklių, žaidžia gerą krepšinį ir pasiekia puikių rezultatų.“
