„Treneriui Marcelo Nicola turbūt įdomiai atrodė šis turnyras. Kalbame apie krepšinio šalį, bet pasižiūrėkite, kaip žmonės renkasi Ispanijoje, nors ten krepšinis netgi nėra populiariausia sporto šaka...“ – žalgiriečiams jau išlaisčius pergalingą šampaną sakė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.
Atvirame interviu portalui lrytas.lt jis neslėpė nuostabos dėl mažo kauniečių susidomėjimo renginiu.
Pavyzdžiui, pirmąsias LKF taurės ketvirtfinalio rungtynes tarp Utenos „Juventus“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ 15 tūkst. vietų talpinančioje arenoje stebėjo tik 300 sirgalių. „Šiaulių“ staigmeną „Neptūnui“ matė 400 žmonių. Pusfinalio susitikimus tarp „Žalgirio“ ir Utenos „Juventus“ bei „Šiaulių“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ stebėjo atitinkamai 2100 ir 1700 žmonių.
Būtent tik sirgalių ir pritrūko, kad pirmąjį LKF finalo aštuoneto blyną būtų galima skanauti su didžiausiu pasigardžiavimu.
Intrigos Kaune tikrai netrūko. „Šiauliai“ sukūrė mažytį stebuklą: nelauktai jau ketvirtfinalyje išstūmė apie LKF taurę svajojusį Klaipėdos „Neptūną“, pusfinalyje dviženkliu skirtumu pagąsdino „Lietuvos rytą“, o mažajame finale įspūdingu kovingumu išplėšė bronzos medalius iš Utenos „Juventus“ žaidėjų rankų.
Moterų LKF taurėje medalius komandos išsidalijo po dviejų dramatiškų mūšių iki paskutinių minučių, o vyrų turnyro finale susitiko du nesutaikomi varžovai – „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“.
Krepšinio turnyrus sujungė didžiulio susidomėjimo sulaukusi MKL žvaigždžių diena, o rungtynių pauzes užpildydavo žavingi šokėjų pasirodymai, smagūs žaidimai žiūrovams ir taiklūs renginių vedėjo Karolio Tiškevičiaus sąmojai.
Bet Kaunui aukščiausio lygio krepšinio renginys pasirodė neįdomus.
Kokios priežastys galėjo lemti tokį stebėtiną lankomumą, lrytas.lt aiškinosi su M.Špoku.
– Mindaugai, koks jums tas pirmasis LKF finalo aštuoneto blynas? – lrytas.lt paklausė LKF generalinio sekretoriaus.
– Kalbant apie šou programą, tai buvo vienas geriausių renginių, kokius esu matęs gyvai. Viskas nuolat keitėsi. Netrūko ir atlikėjų iš talentų šou. Nekartojome anksčiau darytų nuobodžių dalykų. Buvo ir dviračių triukų entuziastai iš Latvijos, papildomos šviesos, garsai, virš parketo skraidė visokie lėktuvėliai.
Stengėmės kuo labiau įtraukti žmogų į renginį. Norėjome, kad ir jaunoji karta pajustų tą šventinę krepšinio dvasią. Būtent krepšinio populiarinimas bei žmonių motyvavimas ir buvo šio LKF taurės finalo aštuoneto formato tikslas.
Pats buvau sužavėtas renginio turinio dalies. Parinkti puikūs artistai ir atlikėjai. Manau, kad sirgalius įtraukėme į šventę dar geriau nei per NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes (M.Špokas su J.Kazlausku NBA šventės metu viešėjo Niujorke. – Red.). Tiesiog mūsų publika labiau išprususi ir gauna daugiau žaidimų. O NBA daugiausia šaudo marškinėlius į tribūnas.
Manau, viskas pavyko gerai. Žmonėms sukūrėme gerą atmosferą, o rungtynės buvo aukšto meistriškumo.
– Kodėl į rungtynes rinkosi tiek mažai žiūrovų. Finalo dieną pigiausi bilietai į „Žalgirio“ areną su mokesčiais kainavo 8,80 euro. Galbūt sirgalius galėjo atbaidyti kainos?
– Problema tikrai ne kainos, nes žmonės mokėjo ne tik už LKF vyrų taurės finalus, bet ir moterų turnyrą. Kitoje gatvės pusėje nuo arenos – „Akropolyje“ – žmonių buvo pilna, o ten gerai pavalgyti už tokią sumą (8,80 euro) nėra labai lengva.
Gal žiūrovus nuviliojo tiesioginė rungtynių transliacija per nemokamą televizijos kanalą. Tik keista, kad žmonės nenorėjo atvykti pajusti tos atmosferos. Galbūt ir geros Eurolygos kovos išlepino Kauną.
Nemanau, kad už vieno euro mokestį būtume pritraukę gerokai daugiau žmonių. Visada atsiras priežasčių: vėlyvas laikas, sekmadienis. Manau, kad šeštadienį turėjo būti žmonių tiek, kiek sekmadienį, o tada finalo dieną – dar daugiau. Tų pasiteisinimų visada yra.
– Kai kurie kauniečiai skundėsi, kad į turnyrą nebuvo galima patekti nemokamai su turimais „Žalgirio“ sezono abonementais.
– Galbūt žmonės buvo pripratę prie privilegijos nemokamai stebėti visas rungtynes, gauti viso sezono paketą. Kai žmonės iš anksto sumoka pinigus, tai ir eina. Bet LKF finalo aštuoneto turnyras buvo naujo formato turnyras, į kurį reikėjo pirkti bilietus iš naujo.
Manau, kad 5 tūkstančiai žmonių finale Kaunui – mažai. Tikėjomės gerokai daugiau.
Kita vertus, televizijos ir internetinių transliacijų reitingai buvo labai geri. Pavyzdžiui, labai gerai žiūrėjo pusfinalio rungtynes tarp „Lietuvos ryto“ ir „Šiaulių“, nors tai net nebuvo pagrindinis mačas.
Manau, kad abonemento vaidmuo buvo svarbus. Juk susimokėjęs žmogus eina į renginį. Bet šį kartą žiūrovų buvo tiek, kad kartais net ir LKL čempionate rinkdavosi daugiau.
Mums tai buvo nauja patirtis. Gal viskas dėl euro? Juk po Naujųjų net maisto perkama mažiau. Gal toji matematika pristabdė žmones. Nors šeštadienį vaikščiojau „Akropolyje“ ir nustebau – žmonių tikrai daug.
Su rinktine viskas būdavo gerai. Vilnius gal buvo pasyvesnis, bet Šiauliuose viskas buvo gerai, Klaipėdoje išparduodavome visi bilietus, Kaune būdavo pakankamai gerai. Turbūt klubinis krepšinio žiūrėjimas nėra toks pažengęs į priekį.
– Gal reikėtų konsultuotis su kolegomis iš kitų šalių? Pavyzdžiui, Ispanijos. Į Karaliaus taurės turnyrą Gran Kanarijos arenoje, kuri talpina 11,5 tūkst. žiūrovų, rinkdavosi apie 9,5–10 tūkst. sirgalių.
– Matote, skiriasi perkamoji galia ir krepšinio kultūra. Ispanijoje Karaliaus taurės paketas kainavo apie 300 eurų. Kaune kaina buvo simbolinė, todėl netikiu, kad tai buvo pagrindinis veiksnys. Galbūt žmonės įvedus eurą labiau skaičiuoja pinigus ir juos taupo. Juk jie dar turėjo galimybę pamatyti renginį nemokamai per televiziją.
Galbūt taip pat esame išlepinti krepšinio. Kaune netrūksta gerų Eurolygos kovų. Vis dėlto nustebino, kad net „Lietuvos rytas“ netapo svariu faktoriumi paskatinti kauniečius užpildyti areną. Niekas nesitikėjo visiško išpardavimo, nes tarpusavio kovos dar laukia LKL čempionate.
Gran Kanarijoje krepšinis auga. Organizatoriams ten reikėjo pirkti viešbučius, buvo daug kitų išlaidų. Tiesa, į šį kurortą suvažiavo daug sirgalių. Įdomu, kiek žmonių specialiai susirinktų į LKF finalo aštuonetą, jei, pavyzdžiui, surengtume jį Nidoje. Ką mes veiktume 10 tūkst. vietų arenoje? (Šypsosi.).
– Ar ir kitais metais bus rengiamas finalo aštuonetas?
– Tai buvo įžanga. Galvosime dėl šio formato tęstinumo. Finansiškai tai – nelengvas iššūkis.
Mūsų tikslas – populiarinti krepšinį. Jei kitąmet išliks toks formatas ir sugebėsime sudaryti reikiamą biudžetą, kelsimės į kitą vietovę. Galbūt tai bus Klaipėda. Žemaitijai tai būtų paspirtis turėti gerą šou. Siekiame populiarinti krepšinį įvairiuose regionuose. Galbūt pagal šių metų rezultatus geriausiai tiktų Šiaulių arena? Bus pamąstymo. Kita vertus, reikia žiūrėti į perkamąją galią ir lankomumą.
Moterys labai patenkintos šiuo formatu. Jos žaidė tokioje arenoje, kurioje dar turbūt nerungtyniavo nė viena Lietuvos moterų komanda. O ir abejos rungtynės dėl medalių buvo labai intriguojančios. Žmonių buvo keli šimtai, o tai nėra blogai. Moksleivių žvaigždžių dienoje susirinko apie 1,5 tūkstančio žmonių.
Jeigu kas nors būtų paklausę, ko tikitės finale, „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ rungtynėse lauktume 8–10 tūkstančių sirgalių. Bet tikrai ne penkių. Suteikėme galimybę rungtynes stebėti nemokamai ir darydami socialines akcijas, bendraudami su globos namais, kariuomene ir t.t., bet žmonių vis tiek nebuvo.
Tačiau išliekame pozityvūs. Yra daug ką apmąstyti.
