Kamuojami traumų ir finansinių sunkumų – tokie į Vilnių trečiadienį atvyko Stambulo „Galatasaray“ krepšininkai. Ketvirtadienį Kaune jie su „Žalgiriu“ žais svarbias Eurolygos „Top 16“ etapo E grupės rungtynes.
Abi komandos savo sąskaitoje turi po dvi pergales ir penkis pralaimėjimus. Pirmąsias rungtynes Turkijoje „Galatasaray“ laimėjo 78:69.
Tačiau turkų puolėjas Martynas Pocius įsitikinęs, jog Kaune bus gerokai sunkiau.
„Visi žinome, kad „Žalgiris“ namie tikrai gerai žaidžia. Jie – gera komanda ir šiuo metu neblogos formos, kaip tik laimėjo LKF taurę.
Rungtynės bus sunkios todėl, kad mes esame gerokai nukraujavę, traumų labai daug. Todėl net nedaug kokybiškų treniruočių turėjome, nes nėra dešimties žaidėjų, kad galėtume treniruotis penki prieš penkis.
Tai mums kenkia, bet, jei atvirai, ne pirmas ir ne antras kartas, kai žaisime beveik nesitreniravę.
Rungtynės yra rungtynės, stengsimės daryti savo darbą, stengsimės laimėti, nes tai labai svarbus mačas tiek mums, tiek „Žalgiriui“, kad išlaikytume nors šiokią tokią galimybę kabintis į kitą etapą“, – sakė M.Pocius.
Kartu su komanda į Lietuvą neatvyko traumuotas gynėjas Carlosas Arroyo. Mikrotraumos kamuoja ir kitus žaidėjus.
„Mikrotraumos, ligos, apsinuodijimai, tokių mini dalykų yra. Iš tikrųjų nežinome, kiek čia mūsų sveikų bus, bet tikime, kad viskas bus gerai“, – pasakojo lietuvis.
„Galatasaray“ į kovą ves Enginas Atamanas, treneris, prieš keletą dienų nubaustas už smurtą prieš žaidėją.
E.Atamanas trenkė 19 metų 198 cm ūgio gynėjui Gokturkui Uralui. Incidentas įvyko per Turkijos čempionato rungtynių ilgąją pertrauką.
„Matot, čia išlindo į viešumą. Bet treneris iš dalies teisingai pasakė, kad drabužinė yra drabužinė, tai yra komandos vidus, o kiek ten tos tiesos ar netiesos buvo, nenoriu komentuoti.
Bet viskas yra gerai, treneris – kaip treneris, tikrai kas dieną mūsų nemuša (juokiasi). Mes dirbame savo darbą, jis – savo, treniruoja mus, ir kartu bandome judėti į priekį“, – kalbėjo M.Pocius.
Komandą kamuoja ne tik traumos, bet ir finansinės bėdos.
– Kiek įtakos komandos atmosferai turi finansinė nežinomybė?
– Jau anksčiau esu sakęs, kad galbūt ten aštriau reaguojama į tuos nemokėjimus. Galbūt žaidėjams, treneriams tai ne taip įprasta. Ateina laikas, kai atsiranda nerimas, subruzdimas, kai būna daug nepatenkintų, drabužinėje prasideda kalbos, kad reikia kažką daryti, bet tuomet dalį išmoka, ir kuriam laikui visi nurimsta.
Viskas aukštyn – žemyn, bet po truputį judame į priekį. Aišku, ir sezonas toks. Bet bandysime. Dabar svarbiausia – rytojaus rungtynės.
– Turkai į tai reaguoja jautriau nei legionieriai?
– Kalbu ir apie turkų, ir užsienio komandas. Lietuvoje, jei neišmoka, tai tikimasi, jog galbūt vėliau išmokės, tiesiog dirbi ir toliau žaidi. Čia jei nesumoka laiku algos, vyrai pradeda galvoti: gal nežaisti, nesitreniruoti ar ką nors daryti. Gal nuo žaidėjų priklauso ar nuo kiekvieno asmeniškai.
– Kiek jums atlyginimas vėluoja?
– Nenoriu dabar apie tai kalbėti. Palikime tą dalyką viduje. Taip, algos dabar vėluoja, bet nėra taip, kad visai nesame gavę.
– Ar „Galatasaray“ futbolo klubas susiduria su tokiais pat sunkumais, kaip ir krepšinio?
– Kiek girdėjau, jie irgi turi problemų, taip pat vėluoja atlyginimai ir gal net daugiau nei mums. Jie irgi žaidžia. Viskas juda į priekį.
– Ar klubas vis dar kelia ambicingiausius tikslus: įveikti Eurolygos „Top 16“ etapą, laimėti Turkijos čempionatą?
– Nežinau, šiaip treneriai visada kalba, kad šios rungtynės bus labai svarbios, kad Turkijoje kiekvienos yra svarbios, nes esame penktoje vietoje, todėl kiekviena pergalė labai reikalinga. Kas eina iš viršaus, tikrai nežinau.
Šiais metais susidūriau su labai keista komunikacijos stoka tarp klubo viršaus ir žaidėjų. Nes labai daug ką sužinome, kai žaidėjai perskaito laikraštyje ir pasako. Nėra taip, kad pirmiausia naujienas sužinotume mes, o paskui jos išlįstų į spaudą. Beveik visada būna atvirkščiai. Turkiškai.
– Kokia jūsų sveikata?
– Daugiau mažiau gera. Tačiau, kaip visada, sezono metu, ypač vasarį, kovą, tas kūnas jau būna šiek tiek nudėvėtas. O aš operaciją pačioje sezono pradžioje turėjau, tai dabar ne 100 proc., bet beveik sveikas esu. Žaidžiu, bandau judėti į priekį.
– Tos formos, kokia buvo sezono pradžioje, dar nepavyko atgauti?
– Sunku pasakyti, nes sezono pradžioje forma dar buvo gera po pasaulio čempionato. Patirta trauma tikrai sumaišė viską, ir galbūt net mano vaidmuo komandoje pasikeitė. Sezono pradžioje ir minučių daugiau gaudavau, ir vaidmuo kitoks būdavo. Ar gerai žaisdavau, ar blogai vis tiek 35 minutes gaudavau, o dabar taip nebėra, reikia kovoti ir stengtis atlikti savo vaidmenį, kad ir koks jis būtų.
Galbūt ta forma dar nėra tokia. Duok Dieve, ji sezono pabaigoje sugrįš, bet jaučiuosi normaliai. Būtų gerai, jei komanda pradėtų geriau žaisti.
– Jonas Kazlauskas ketvirtadienį paskelbs rinktinės draugiškų rungtynių tvarkaraštį. Ar pats jau žinote savo vasaros, rugsėjo planus?
– Dar nesinori apie tai kalbėti ar galvoti, nes sezonas net finišo tiesiosios nepasiekė. Dar pats vidurys, svarbiausios rungtynės. Anksti apie tai galvoti, palikime tai dar mėnesiui ar dviem.
