A.Kavaliausko žaidimo kreivė kilo proporcingai kaip ir augusi jo barzda. Priešininkus dabar jis gąsdina ne tik savo išvaizda, bet ir galingais mostais baudos aikštelėje.
Pristatydamas išplėstinį Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašą, kuriame yra ir A.Kavaliausko pavardė, treneris Jonas Kazlauskas ne veltui jį įvardijo stabiliausiai šį sezoną žaidžiančiu Lietuvos krepšininku.
30 metų 209 cm ūgio vidurio puolėjas šiemet yra naudingiausias „Lietuvos ryto“ žaidėjas LKL čempionate (vid. 12,5 tšk., 5,4 atk. kam., 17,6 naud. bal.), o Europos taurėje naudingumu nusileido tik snaiperiams Martynui Gecevičiui ir Gediminui Orelikui (11,2 tšk., 4,6 atk. kam., 13,6 naud. bal.).
LKL pusfinalio serijoje su Klaipėdos „Neptūnu“ A.Kavaliauskas rinko vidutiniškai 18,75 taško, atkovojo po 9 kamuolius, rinko 26,75 naudingumo balo ir nutiesė „Lietuvos rytui“ kelią į finalą.
A.Kavaliausko sutartis su „Lietuvos rytu“ baigsis jau šią vasarą. Į jo medžioklę greičiausiai susiruoš žinomi Europos klubai.
Tačiau A.Kavaliauskas šiuo metu nekvaršina sau galvos nei dėl galimų patrauklių pasiūlymų, nei dėl perspektyvos Lietuvos rinktinėje nukonkuruoti žalgiriečius Robertą Javtoką, Artūrą Gudaitį ir patekti į galutinį dvyliktuką.
Jo mintyse – tik viena.
„Paklauskite manęs to, kai laimėsime čempionų žiedus, – šyptelėjo A.Kavaliauskas. – Dabar man viena galvoje – „Žalgiris“ ketvirtadienį. Apie kitus dalykus nelabai noriu galvoti.“
– Augote stebėdamas Arvydą Macijauską, Ramūną Šiškauską, Robertą Javtoką ir Ericą Elliotą, rungtynių Vilniuje metu šluostydavote nuo prakaito padrėkusias grindis. Dabar pats žaidžiate finale. Ar pirmasis finalas su „Žalgiriu“ jums ypatingas? – dar prieš pirmąsias finalo rungtynes „Lietuvos rytas“ paklausė A.Kavaliausko.
– Nėra laiko galvoti apie praeitį. Tereikia susikoncentruoti rungtynėms. Net neturiu kada apie tai pagalvoti. Dabar mano mintyse – tik ketvirtadienio rungtynės, po to – mačas sekmadienį.
Nerimo tikrai nėra. Viskas – laiku. Laukiame rungtynių ir ruošiamės. Manau, viskas bus gerai.
– Šį sezoną žaidžiate labai užtikrintai. Aukštaūgiai – ne įžaidėjai, kurie gali patys sau kurti progas ir susirinkti taškus. Kuriam komandos draugui esate dėkingiausius už pasiektus rezultatus ir su kuriuo pavyko geriausiai atskleisti savo stipriąsias puses?
– (Ilgai juokiasi). Klausiate, bet patys žinote atsakymą (Juokiasi). Martynas Gecevičius.
Jis nuostabiai žaidžia du prieš du. Man belieka statyti geras užtvaras, kurti jam progas išmesti laisvam. Martynas yra labai protingas žaidėjas. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl man taip gerai sekasi.
– Bet turbūt ne vien M.Gecevičius prisidėjo prie sėkmingo jūsų žaidimo prieš „Žalgirį“? Kas leidžia dominuoti žalgiriečių baudos aikštelėje (per keturias vilniečių ir kauniečių akistatas LKL reguliariajame sezone „centras“ rinko 18,75 taško ir atkovojo 4,5 kamuolio. – Red.)?
– Energijos su „Žalgiriu“ niekada netrūksta. Norisi įrodyti ir nugalėti kauniečius. Juolab, kai ten yra daug draugų. Azartas nuo to tik didėja.
– „Lietuvos ryto“ treneris Marcelo Nicola pažymėjo, kad vilniečių pranašumu prieš „Žalgirį“ turi tapti didesnis noras nugalėti. Ar tai vienintelis „Lietuvos ryto“ galimas pranašumas?
– Turime labiau trokšti pergalės. Bet dar reikia atlikti numatytas užduotis, nedaryti durnų klaidų puolime ir gynyboje. Turėsime subėgioti ten, kur reikia. Pastatyti užtvaras. Daryti savo darbą, o ne ieškoti kažko kito. Tam reikės didžiulės koncentracijos.
– Aikštėje susidursite su savo konkurentais Lietuvos rinktinėje – Robertu Javtoku ir Artūru Gudaičiu. Ką manote apie savo galimybes patekti į galutinį rinktinės dvyliktuką?
– Paklauskite manęs to, kai laimėsime čempionų žiedus (Šypsosi). Dabar man viena galvoje – „Žalgiris“ ketvirtadienį. Apie kitus dalykus nelabai noriu galvoti. – Jonas Kazlauskas įvardijo jus kaip stabiliausiai šį sezoną žaidusį lietuvį. Kas lėmė tokį stabilų sezoną?
– Nežinau. Tiesiog išeinu žaisti, bandau įrodyti, kad esu geresnis už varžovą. Nuo pat sezono pradžios (kritikai. – aut. past.) sakė, kad komanda nėra tvirta, nėra stabili su tokiais žaidėjais ir t.t. O man norisi įrodyti, kad esu geresnis už kitus. Eini ir kovoji, daug dirbi treniruotėse. Visa tai atsispindi rezultatuose.
– Buvote minėjęs, kad gerai jautėtės prie Virginijaus Šeškaus žaidimo schemų. Ar jūsų vaidmuo kaip nors pasikeitė atėjus Marcelo Nicolai?
– Ne. Man nesunku prisitaikyti tiek prie V.Šeškaus, tiek prie M.Nicolos žaidimo braižo.
– Marcelo Nicola praeityje buvo aukšto lygio priekinės linijos žaidėjas. Ar sulaukiate iš jo išskirtinių patarimų?
– Jis man sako, kad žaisdamas nugara prie krepšio turėčiau būti kantresnis, neskubėčiau, užsiimčiau gerą poziciją. M.Nicola buvo labai geras žaidėjas. Jis treniravo daug jaunų žaidėjų, tą patį Donatą Motiejūną. Jo patarimai ir treniravimas yra tikrai nuostabus. Jis – tikrai geras treneris, sugebantis išreikalauti iš žaidėjo jo stipriąsias savybes. Jei tu jį gerbi, ir jis tave gerbia.
– Treneriais paprastai tampa buvę įžaidėjai, o M.Nicola – 207 cm ūgio buvęs sunkusis krašto puolėjas. Ar jo žaidimo filosofijoje matyti aukštaūgiams būdingas požiūris į krepšinį?
– To nesijaučia. Atvykęs į Vilnių jis turėjo prisitaikyti prie esamų žaidėjų. Nežinau, kokia originali jo krepšinio schema, bet sezono viduryje nebuvo kitos išeities. Įdomu, ar jam reikėjo daug ką pakeisti savo schemose, kad prisitaikytų prie „Lietuvos ryto“ komandos.
– O kokie treneriai ir žaidėjai padarė didžiausią įtaką jūsų kaip krepšininko susiformavimui?
– Teksaso universiteto komandos treneris Billy Gillespie. Nors tai buvo labai seniai, jis man labai daug padėjo suprasti, kas yra kas. Iš krepšininkų – buvęs „Lietuvos ryto“ legionierius JP Batista. Koledže buvome kambariokai. Kai gyvenome kartu, jis man parodė darbo etiką (6 valandą ryto JP Batista keldavo lietuvį kartu eiti į treniruoklių salę. – Red.).
– Dveji metai Graikijoje, dveji metai Latvijoje, dveji – Italijoje, pusmetis – Ispanijoje. Jau greitai bus pusantrų metų, kai žaidžiate Vilniuje. Tai visgi, planuojate vėl kilti kitur?
– Dabar mano planuose – LKL finalo serija su „Žalgiriu“ (Juokiasi.).
