„Juventus“ žaidėjai serijos išvakarėse neslėpė, kad jiems mažasis finalas ir trečioji vieta yra svajonė.
Tuo metu uostamiesčio atstovai kalbėjo apie nusivylimą – jiems nepavyko peržengti „Lietuvos ryto“ barjero ir antrus metus iš eilės kovoti LKL finale.
Nors uteniškiai reguliariajame čempionate su klaipėdiečiais pasidalijo po dvi pergales, dauguma specialistų bronzą buvo linkę kabinti šį sezoną Eurolygoje debiutavusiems Kazio Maksvyčio auklėtiniams.
Trečiąkart klubo istorijoje į LKL mažąįjį finalą iškopę „Juventus“ krepšininkai paneigė visas prognozes ir laimėjo seriją 3:2. Paskutinį tašką Dainiaus Adomaičio auklėtiniai padėjo varžovų tvirtovėje, įtikinamai patiesę „Neptūną“ 84:69.
LKL ir klubo istoriją perrašiusius uteniškius įvertino ir specialistai.
„Juventus“ strategas Dainius Adomaitis buvo išrinktas geriausiu lygos treneriu, amerikietis Rashaunas Broadusas -- geriausiu įžaidėju, o Utenos klubas – geriausia organizacija.
- LKL bronzą laimėjote šeštą kartą, bet pirmąsyk kaip klubo vadovas. Ar patys tikėjote, kad galite įveikti „Neptūną“? - „Lietuvos rytas“ paklausė „Juventus“ klubo prezidento Žydrūno Urbono.
– Mes visi tikėjome, kad galime įveikti klaipėdiečius, nes tai buvome padarę ir reguliariajame čempionate. Tik garsiai apie tai nekalbėjome – savosios svajonės siekėme tyliai.
Mes bronziniame finale kovojome trečią kartą, bet įdomiausia, jog laimėjome tada, kai atrodė, kad galimybių mažiausia.
- Klaipėdos klubas buvo surinkęs didžiulį biudžetą, subūręs tokią pajėgią sudėtį, kad prieš sezoną LKL prizinės vietos jau buvo išdalintos didžiajam trejetui. Klaipėdiečiai seriją pradėjo taip įtikinamai, kad atrodė, jog intrigos nebus. Kaip pavyko atsitiesti?
– Pirmajame mače „Neptūnas“ nepaliko mums vilčių – jie buvo visa galva geresni. Tačiau treneris D.Adomaitis padarė nemažai pakeitimų žaidime ir namuose atsitiesėme. Tada visi įgavome papildomo tikėjimo, kad išties galime laimėti.
Sunkiausias buvo paskutinis žingsnis. Situacija nebuvo palanki, nes lemiamas rungtynes žaidėme svečiuose, bet gal tai mums netgi padėjo.
Tokioje serijoje labai daug ką lemia psichologija. Mūsų komanda ėjo kautis, nes visi svajojo apie medalius, o iš varžovų girdėjosi nusivylimas, kad jie – ne finale.
Juk mūsų niekas nebūtų pasmerkęs, jei seriją būtume pralaimėję kad ir 0:3 – pergalė buvo vien prasibrauti į tokį galingą geriausiųjų ketvertą.
Todėl ir yra smagiausia, nes supranti, jog įveiktas stipresnis varžovas. Dėl to verta gyventi!
- „Juventus“ šį sezoną susišlavė daugiausia titulų per klubo istoriją – prasibrovėte į LKF taurės pusfinalį, laimėjote BBL bronzą, dabar užkopėte ant LKL prizininkų pakylos. Kur slypi sėkmės priežastis?
– Manau, kad šio sezono pergalės -- labai didelis trenerio D.Adomaičio nuopelnas. Jis šioje serijoje buvo labai svarbi figūra. Dainius sulipdė komandą į vieningą kumštį.
„Neptūnas“ išties turėjo didžiulį pranašumą popieriuje. Juk ta pati komanda labai sėkmingai žaidė Eurolygoje, įrodė, kad ji nėra toks nepasiekiamas stebuklas. Bet gal dėl to jiems LKL bronza nebuvo tokia svarbi?
Pripažinsiu, kad prieš sezoną bronzos net neplanavome – ją laimėjome gal netgi per anksti. Juk to paties „Neptūno“ ar „Šiaulių“ kelias medalių link buvo gerokai ilgesnis.
- Tarpsezoniu subūrėte iš esmės naują komandą, bet ją pavyko taip sulipdyti, kad retai kam pavyksta.
– Atrodo, kad nedarėme nieko išskirtinio. Komandą rinkome pagal klasikinį modelį: pirmiausia radome trenerį, o po to rinkomės jo filosofiją ir mūsų finansines galimybes atitinkančius žaidėjus.
Žinoma, mums ir pasisekė. Pavyzdžiui, R.Broadusas metus buvo nežaidęs dėl kryžminių kelio raiščių traumos, todėl niekas negalėjo pasakyti, ar jis bus toks pats geras kaip prieš traumą.
Buvome apsidraudę – pirmiausia pakvietėme šį amerikietį, išbandėme. Pasirašėme sutartį, nes paaiškėjo, kad jis yra netgi geresnis nei prieš priverstinę pertrauką.
Rizikavome ir imdami Arvydą Šikšnių, nes jis anksčiau turėjo bėdų dėl traumų, be to, žaidė kitoje – ne lengvojo krašto puolėjo -- pozicijoje. Tačiau jau sezono pradžia parodė, kad jis mums puikiai tinka. Čempionato pabaigoje dar kartą sėkmingai surizikavome – pasistiprinome Egidijumi Dimša. Svarbiausia, kad mūsų žingsniai buvo atlikti laiku, apgalvoti, todėl viskas pasiteisino.
- Laimėjote ne tik bronzą, bet ir teisę kautis Europos taurės turnyre. Ar planuojate pasinaudoti galimybe ir žengti į antrą pagal pajėgumą Senojo žemyno turnyrą?
– Mes labai norėtume neišleisti iš rankų istorinės progos.
Turime ir bėdą -- mūsų arena neatitinka tokio rango varžybų reikalavimų. Tačiau šie neatitikimai yra ištaisomi, todėl darysime viską, kad pasinaudotume šia galimybe.
Su klubo valdyba, rėmėjais rinksimės jau kitą kitą savaitę – prasideda darbas kitam sezonui.
- Po tokių skambių pergalių tikriausiai nebus taip sunku įkalbėti rėmėjus pratęsti bendradarbiavimą?
– Aišku, džiaugiasi visi, bet Utenos savivaldybė ir kiti rėmėjų galimybės nėra guminės. Reikės ieškotis papildomų rėmėjų. Tačiau mes nesame ir, manau, netapsime dviejų milijonų eurų komanda.
- Gal jau sukirtote rankomis su į pergales atvedusiu treneriu?
– Kol kas galutinio susitarimo nėra. Išlaikyti D.Adomaitį komandoje yra pagrindinis mūsų uždavinys.
Aišku, norėtųsi, kad liktų ir kuo daugiau žaidėjų.
Tam, kad ir septintasis mūsų sezonas LKL būtų sėkmingas, reikia vasarą gerai atlikti namų darbus.
