Apskritai, kad ir kaip baigtųsi serbų bei lietuvių kovos, Serbijos žiniasklaidoje nesikeičia viena – skaitant visada galima jausti didelę pagarbą Lietuvos krepšiniui.
Lietuviai buvo vieningesni
Prieš pusfinalio rungtynes daugelis serbų savo šalies rinktinę vadino favorite. Taip galvoti vertė ir rezultatai (Serbijos rinktinė iki tol laimėjo visas rungtynes), ir galingesnis Aleksandaro Džordževičiaus auklėtinių žaidimas.
Tačiau favoritai laimi ne visada, ir penktadienio dvikova dar sykį patvirtino, kad dėl kiekvienos pergalės reikia kovoti pamiršus praeities, net ir labai artimos, nuopelnus.
„Baigtis buvo teisinga, – pripažino dienraštis „Danas“. – Iki pusfinalio Serbija žaidė gražiausią krepšinį čempionate, bet lietuviai jį perprato ir pirmiausia dėl geresnės gynybos pelnytai pateko į finalą.
Serbai nebuvo tokie aistringi, kaip iki pusfinalio. Labiau patyrę, kovingesni, drausmingesni, atsakingesni ir ramesni lietuviai pasinaudojo savo privalumais ir primiršusiems priminė, kad yra galinga krepšinio jėga“.
„Lietuviai žaisdami be keturių krepšininkų parodė puikią komandos dvasią, didelį kovingumą ir pergalės valią. Jiems padėjo ir prastas Serbijos žaidimas tiek ginantis, tiek puolant. Lietuva aikštėje atrodė geriau organizuota ir labiau trokštanti pergalės.
Kadangi rinktinėje trūksta kelių svarbių krepšininkų, daugelis netikėjo, kad Lietuva gali nužygiuoti taip toli. Galbūt sėkmės priežastis kaip tik ir yra ta, kad krepšininkai nejaučia sirgalių spaudimo, žaidžia atsipalaidavę“, – rašė televizijos B92 interneto svetainė.
Didvyris – M.Kuzminskas
Lietuvių komandos dvasią bei vienybę pabrėžė ir dienraštis „Blic“: „Prieš rungtynes buvo daug klausimų, kas laimės tris svarbias dvikovas: Milošas Teodosičius ar Mantas Kalnietis, Nikola Kaliničius ar Jonas Mačiulis, Miroslavas Raduljica ar Jonas Valančiūnas.
Bet nors asmeninės dvikovos buvo stumiamos į pirmą planą, pergalės pamatai buvo kitokie. Pamatai, kaip kiekviename komandiniame žaidime, buvo komandiškumas. Vienybė. Ir laimėti turėjo tie, kurie kartu tvirčiau sukąs dantis.
Tie, kurie nėra pakankamai vieningi – pralaimi. Šįkart nepavyko mūsiškiams. Jie pralaimėjo ne vien dėl lietuvių kietos gynybos ir šiurkštaus žaidimo“.
Tačiau net ir labiausiai susitelkusiai komandai reikia gerų žaidėjų. Reikia lyderių. „Blic“ manymu, Lietuvos komandos lyderis per rungtynes su serbais buvo Mindaugas Kuzminskas:
„Rungtynių didvyris – M.Kuzminskas. Lietuvių krašto puolėjas buvo komandos vedlys ir stūmė ją į finalą. Jis pelnė 13 taškų bei atkovojo 9 kamuolius ir netikėtai sukūrė daugiausia problemų A.Džordževičiaus komandai“.
Serbai žaidė prastai
Serbų krepšinio apžvalgininkai vieningai tvirtino, kad jų komanda svarbiose rungtynėse nesugebėjo atskleisti visų savo galimybių.
„Katastrofiškas tritaškių taiklumas (6 iš 28) ir nesugebėjimas parodyti savo tikrojo žaidimo prieš lietuvius, kurie žaidė jų tipinį krepšinį ant pražangos ribos ir privertė nervintis mūsų pagrindinius krepšininkus... Tiesiog privalome pridėję ranką prie širdies pripažinti, kad lietuviai žaidė geriau.
Buvome arti, bet susidarė įspūdis, kad skubėjome mesti tritaškius. Mūsų komandai trūko kantrybės, bet toks skaudus pralaimėjimas mūsų komandą turėtų dar labiau užgrūdinti“, – vylėsi dienraštis „Dnevni telegraf“.
Interneto svetainė sportske.net nusivylė pusfinalio rungtynių lygiu: „Lietuviai pateko į finalą ir tiesiai į Rio, bet ne dėl to, kad buvo geresni už serbus, o dėl to, kad buvo mažiau blogi. Žaidimo kokybė nebuvo verta Europos čempionato pusfinalio. Susitinkant dviem geriausioms Senojo žemyno krepšinio šalims tikimasi daugiau. Buvo aistrų, buvo drama, bet to neužtenka“.
Serbijos antididvyris
„Serbija žaidė daug blogiau ir puldama, ir gindamasi. Nepaisant to, vis tiek turėjo galimybę perkelti rungtynes į pratęsimą. Atsiliekant dviem taškais ir likus 12 sekundžių B.Bogdanovičius įlėkė į varžovų gynėjus ir nesugebėjo pataikyti iš sunkios padėties. Pražangos nebuvo, bet galėjo būti.
„Žalieji“ pirmavo didžiąją rungtynių dalį, beveik 40 minučių, o „ereliai“ jiems atidavė iniciatyvą“, – rašė dienraštis „Vesti“.
„Kokia drama sunkaus, klaidų ir pražangų kupino mačo pabaigoje. Visi liko be žado, kai M.Teodosičius pataikė tritaškį ir sumažino atsilikimą nuo lietuvių 64:65.
Kitoje pusėje M.Kalnietis pusiau sėkmingai metė baudas ir tada mes turėjome galimybę laimėti, bet B.Bogdanovičius paskubėjo nulėkti į greitą ataką ir griūdamas nepataikė. Pražangos nebuvo“, – po karštų paskutiniųjų akimirkų sunkiai kvapą gaudė „Dnevni telegraf“.
B.Bogdanovičius penktadienį apskritai tapo Serbijos antididvyriu. Ne vien dėl karštakošiškai sužlugdytos paskutinės atakos – taiklia ranka pasižymintis puolėjas pataikė vos vieną iš septynių tolimų metimų.
Vis dėlto serbų krepšinio apžvalgininkai stojo ginti krepšininko.
„Jam dabar sunkiausia! B.Bogdanovičiaus netaiklūs metimai pasiuntė Lietuvą į finalą“, – rašė „Dnevni telegraf“. „Nemeskite Bogdano į laužą“, – aistras ramino sportske.net. „Kritikai, atstokite nuo B.Bogdanovičiaus!“ – į dvyliktuką nepatekusį Vladimirą Štimacą antraštėje citavo „Kurir“.
Kliuvo ir teisėjams
Kelios serbų interneto svetainės vienoje vietoje surinko epizodus, kuriuose teisėjai padarė akivaizdžių klaidų (nenubaudė Renaldo Seibučio, alkūne pataikiusio į galvą Nemanjai Nedovičiui, neįskaitė taškų, kai M.Kalnietis numušė nuo lentos jau atšokusį kamuolį po Stefano Markovičiaus metimo) arba priėmė labai prieštaringų sprendimų (B.Bogdanovičius veikiausiai be pražangos blokavo J.Mačiulio metimą).
Klaidos serbų naudai, suprantama, buvo nutylėtos.
Tačiau sportske.net pabrėžė kitką: „Apie teisėjus – atskira kalba. Ir mes, ir lietuviai turime priežasčių skųstis. Galbūt mes truputį daugiau, nes pralaimėjome“.
Sunkus kelias į Rio
Serbijos rinktinės tikslas šiame čempionate buvo patekti į finalą ir iškovoti kelialapį į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Tą kalbėjo ir treneris A.Džordževičius, ir visi krepšininkai. Tačiau lietuviai sužlugdė šiuos planus, todėl serbams reikės kovoti olimpiniame atrankos turnyre.
Ši perspektyva serbus gąsdina. „Erelių“ laukia erškėčių kelias“, – už galvos griebėsi „Kurir“. „Mūsų laukia velniškai sunki atranka į Rio. Ar Belgradas gali padėti krepšininkams?“ – klausė „Dnevni telegraf“.
Ir pradėjo ieškoti atsakymo: „Būtų fenomenalu, jei Belgradas ir Serbijos krepšinio sąjunga rastų lėšų ir įtikintų FIBA, kad vienas iš atrankos turnyrų turi būti surengtas Serbijos sostinėje. Tačiau net tada mūsų užduotis nepalengvėtų drastiškai. Įsivaizduokite, pavyzdžiui, kad esame vienoje grupėje su Graikija, Prancūzija...
Labiau tikėtina, kad atrankos turnyrų šeimininkės bus Turkija, Italija, Prancūzija...“, – svarstė „Dnevni telegraf“.
