Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iki šių metų tris kartus tapo Europos čempione ir du sykius vicečempione, tačiau žaidė tik keturiuose finaluose. 1937 metais Rygoje lietuviai pranoko italus, 1995 metais Atėnuose nusileido jugoslavams, 2003 metais Stokholme nugalėjo ispanus, o 2013 metais Liublianoje pralaimėjo prancūzams. 1939 metais, kai mūsų šalies krepšininkai antrą kartą tapo žemyno čempionais, finalo rungtynės nebuvo rengiamos.
Laukdamas lemiamų 2015 metų Europos čempionato rungtynių, lrytas.lt prisimena svarbiausias Lietuvos krepšininkų dvikovas žemyno pirmenybėse.
Italus įveikė dukart
Rygoje vykęs 1937 metų Europos čempionatas ir prasidėjo, ir baigėsi taip pat. Gegužės 3 dieną pirmąsias turnyro rungtynes žaidė Lietuvos ir Italijos rinktinės. Gegužės 7 dieną tos pačios komandos susitiko finale.
Pirmąsias tarpusavio rungtynes lietuviai laimėjo 22:20, todėl mūsų šalyje žinia, kad finalo varžovė irgi bus Italija, sukėlė optimizmo pliūpsnį: niekas negalėjo nė pagalvoti, jog sykį įveikta komanda nebus nugalėta antrą kartą. Tačiau ne viskas buvo taip paprasta, ir Lietuvos krepšininkai netrukus tuo įsitikino.
Pasimokę iš pirmosios akistatos, italai visiškai pakeitė taktiką: atsisakė jiems būdingo pašėlusio tempo, rezgė ilgas atakas ir dažnai mėtė iš toli. Lietuvius tai nustebino, bet nesutrikdė ir, rungtynių pradžioje atsilikusi, mūsų šalies komanda greitai sugrąžino lygsvarą, o pirmojo kėlinio pabaigoje išsiveržė į priekį 11:9.
Antrojo kėlinio pradžia buvo dar geresnė. Pavargę varžovai liovėsi pataikyti iš toli ir rezultatas pradėjo augti Lietuvos rinktinės naudai. Kai 32-ąją minutę lietuviai nutolo 22:11, atrodė, jog Europos čempionai jau aiškūs.
Italijos rinktinė su tuo sutikti nenorėjo. Varžovai atliko kelis keitimus, leido pailsėti lyderiams ir pradėjo žaisti taip, kaip pirmose rungtynėse – greitai ir agresyviai.
Lietuvos komandos pranašumas tirpo akyse ir paskutinę minutę iš jo teliko vienas taškelis – 24:23.
Rungtynių pabaigoje krepšininkai išgyveno dramatiškiausias akimirkas. Italas Emilio Giassetti gavo teisę mesti vieną baudą. Jo metimas tikslo nepasiekė, bet teisėjai nusprendė, kad garsiai triukšmavę lietuviai sutrukdė varžovui ir leido metimą pakartoti.
Lietuvos krepšininkai pradėjo audringai protestuoti, bet dėl to tik dar labiau nukentėjo. Teisėjai nubaudė mūsų komandą technine pražanga, tad E.Giassetti gavo teisę mesti ne vieną, o dvi baudas!
Dideliam italų nusivylimui ir lietuvių džiaugsmui, E.Giassetti nervai buvo nepakankamai šalti, o ranka – nepakankamai tvirta. Italas neįmetė nė vienos baudos ir rezultatas nepasikeitė.
Pirmą kartą Europos pirmenybėse dalyvavusi Lietuvos rinktinė šventė pergalę 24:23 ir jau pirmuoju bandymu tapo žemyno čempione!
„Finalas“ – pirmąją dieną
1939 metais Kaune vykusiame Europos čempionate finalas nebuvo rengiamas. Aštuonios turnyre dalyvavusios komandos žaidė vieno rato sistema, tai yra viena su kita rungtyniavo po vieną kartą.
Kaip vėliau paaiškėjo, pirmosios vietos likimas buvo sprendžiamas jau pirmąją varžybų dieną – gegužės 22-ąją, kai sporto halėje susitiko Baltijos sesės Lietuva ir Latvija.
Susitikimas anaiptol nebuvo seseriškas. Aikštėje nuo pirmojo ginčo užvirė nuožmi kova, kurią stebėjusiems keliolikai tūkstančių Lietuvos sirgalių teko patirti ir ne vieną nerimo akimirką. Lietuvos komanda pelnė pirmąjį tašką, o po kelių minučių pirmavo 6:1. Tačiau švęsti buvo anksti – latviai ne tik greit pavijo, bet ir laimėjo pirmąjį kėlinį 17:15.
Antrajame kėlinyje virš Lietuvos rinktinės pradėjo telktis dar tamsesni debesys. Latviai surengė kelias sėkmingas atakas ir nutolo 27:21. Vis dėlto Amerikos lietuvių Juozo Jurgėlos, Mykolo Ruzgio ir Prano Lubino metimai sugrąžino lygsvarą ir toliau komandos iki pat finalinio švilpuko kovojo taškas į tašką.
Įtampa apogėjų pasiekė paskutinę minutę. Likus žaisti apie 30 sekundžių latvis Alfredas Krauklis įmetė baudą ir jo komanda atsidūrė priekyje 36:35. Tačiau tai dar nebuvo pabaiga – lietuviai sugebėjo perduoti kamuolį P.Lubinui ir jis iš po krepšio pelnė pergalingus taškus. Varžovams dar vienam antpuoliui laiko nebeužteko – Lietuvos rinktinė nugalėjo 37:36.
Po to Lietuvos rinktinė laimėjo kitas šešerias rungtynes ir antrą kartą iškovojo Europos čempionės vardą.
Latviai dar pralaimėjo estams, bet ši nesėkmė nesutrukdė jiems likti antrojoje vietoje.
Jautėsi nugalėtojais
1995 metų Europos čempionate Lietuvos ir Jugoslavijos komandos susitiko du kartus: pirmą – grupės varžybose, antrą – finale.
Abejose rungtynėse stipresni buvo Jugoslavijos krepšininkai, ir abejose lietuviams daugiausia bėdų pridarė varžovų gynėjas Aleksandaras Džordževičius.
Per pirmąsias rungtynes, kurias jugoslavai laimėjo 70:61, A.Džordževičius pelnė 18 taškų. Bet tai buvo vienas juokas palyginti su liepos 2 dieną Atėnų olimpinėje arenoje vykusiu finalu, kuriame varžovų snaiperis pataikė 9 iš 12 tritaškių ir surinko 41 tašką.
Jugoslavijos rinktinė paskutines čempionato rungtynes laimėjo 96:90.
Permainingą ir dramatišką finalą apkartino amerikietis teisėjas George‘as Toliveris. FIBA vadovų iš NBA pakviestas arbitras neįprastai traktavo daugelį situacijų ir keistais sprendimais siutino abiejų komandų žaidėjus. Nuolat protestuojančius krepšininkus G.Toliveris bandė tramdyti techninėmis pražangomis, kurių skyrė ir vienai, ir kitai komandai, tačiau tai nė kiek nepadėjo ir teisėjų veiksmai kėlė vis didesnį rungtynių dalyvių nepasitenkinimą.
Įtampa apogėjų pasiekė iki rungtynių pabaigos likus 2 min. 20 sek., kai G.Toliveris skyrė pražangą puolime Sauliui Štombergui ir neįskaitė jo taiklaus metimo. Šiuo sprendimu pasipiktinę lietuviai buvo nubausti dar viena technine pražanga, o po to atsisakė tęsti rungtynes ir susiruošė eiti į rūbinę.
Dar didesnio skandalo visgi pavyko išvengti. Varžovai ir oficialūs asmenys perkalbėjo mūsų šalies komandą ir ji po kelių minučių grįžo į aikštę.
Nepaisant nesėkmės, Lietuvos krepšininkai namie buvo sutikti kaip nugalėtojai. Tiek patys žaidėjai ir treneriai, tiek keli tūkstančiai gerbėjų, atėjusių pasveikinti komandos į Vilniaus „Žalgirio“ stadioną, buvo šventai įsitikinę, kad pergalę iš Lietuvos atėmė finalo teisėjai.
Pirmieji aukso medaliai
Kad ir kaip paradoksaliai skamba, Europos pirmenybių aukso medalius Lietuvos rinktinė pirmą kartą iškovojo tik 2003 metais, kai žemyno čempione tapo trečiąjį kartą.
Iš tikrųjų, viskas yra labai paprasta – prieškario čempionatuose medaliai visai nebūdavo įteikiami. 2003 metais taip pat pirmą kartą Lietuvos rinktinei buvo įteikta 18 kilogramų sverianti, iš aukso ir sidabro lydinio pagaminta bei 24 brangakmeniais papuošta Nikolajaus Semaškos taurė. Šis pereinamasis prizas buvo pagamintas 1995 metais.
2003 metų rugsėjo 14 dieną dėl visų čempionato trofėjų Lietuvos krepšininkai Slokholmo „Globe“ arenoje susirėmė su Ispanijos komanda.
Tiesa, rimtu susirėmimu šių rungtynių pavadinti negalima. Puikiai žaidę ir ne juokais įsibėgėję lietuviai keliomis galvomis pranoko varžovus ir pasiekė įtikinamą pergalę 93:84. Solidžią persvarą mūsų šalies komanda įgijo dar prieš didžiąją pertrauką, o 33-ąją minutę triuškino finalo varžovus 71:50!
Naudingiausiu čempionato krepšininku išrinkto Šarūno Jasikevičiaus vedama komanda Švedijos arenose laimėjo visas šešerias rungtynes, o per lemiamą etapą, atrodė, mažiausiai pusę Lietuvos perkėlė į Stokholmą.
„Globe“ tribūnos nusidažė žalia ir geltona spalvomis, arenoje buvo paklota iš Lietuvos atvežta danga, per pertraukėles šoko Lietuvos šokėjos, po pergalių skambėjo Marijono Mikutavičiaus „Trys milijonai“, o iš garbės svečių ložės Lietuvos krepšininkams plojo kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus!
Apverstas scenarijus
Kito finalo Lietuva laukė dešimt metų. Smagi valanda išmušė per 2013 metais Slovėnijoje vykusias Europos pirmenybes, kurių paskutinėse rungtynėse rugsėjo 22 dieną susirėmė Lietuvos ir Prancūzijos krepšininkai.
Liublianos finalas buvo panašus į Stokholmo finalą. Deja, Lietuvos rinktinė šįkart atsidūrė tame vaidmenyje, kuris anąkart atiteko ispanams.
Užpernai lietuviai labai sunkiai pradėjo čempionatą ir vos pateko į antrąjį etapą. O patekę į finalą ilgo turnyro išvarginti Lietuvos krepšininkai atrodė emociškai išsunkti ir visiškai patenkinti tuo, kad jau užsitikrino bet kurios spalvos medalius.
Lietuvos rinktinė pusantro kėlinio pajėgė priešintis varžovams, bet tada, ant suolo sėdint Tony Parkeriui, prancūzai pradėjo galingą spurtą, kuriuo išsprendė visas savo problemas. 14-ąją minutę Lietuvos rinktinė dar pirmavo 29:27, bet pasibaigus antrajam kėliniui varžovai jau buvo priekyje 50:34.
Per kitus du kėlinius „mėlynieji“ išsaugojo pranašumą ir laimėjo 80:66. O Lietuvos krepšininkai už sunkų triūsą Slovėnijos arenose buvo apdovanoti sidabro medaliais.
