EUROLYGA 2023

R.Kurtinaitis dūrė pirštu į skaudžiausią „Lietuvos ryto“ vietą

Prieš 20 metų Rimas Kurtinaitis su „Žalgirio“ vyrais sugebėjo laimėti LKL finalą atsilikdamas serijoje 0:2. Buvusiam „Lietuvos ryto“ treneriui įdomu, ar sugebės tą patį padaryti vilniečiai pusfinalyje su Klaipėdos „Neptūnu“.

R.Kurtinaitis.<br>M.Patašiaus nuotr.
R.Kurtinaitis.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Lietuvos ryto“ ir „Neptūno“ krepšininkų dvikova šį sezoną LKL pusfinalyje klostosi labai įtemptai ir nenuspėjamai.<br>T.Bauro nuotr.
„Lietuvos ryto“ ir „Neptūno“ krepšininkų dvikova šį sezoną LKL pusfinalyje klostosi labai įtemptai ir nenuspėjamai.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Kęstutis Rimkus

May 20, 2016, 11:07 AM, atnaujinta May 24, 2017, 11:13 PM

Atostogos Ispanijoje R.Kurtinaičiui netrukdo sekti karščiausių įvykių Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), kur vyksta įdomūs dalykai. „Neptūnas“ šį vakarą savo arenoje priims „Lietuvos rytą“.

Laimėjusi rungtynes uostamiesčio komanda pateiktų vieną didžiausių staigmenų per lygos istoriją. Po trijų mačų pusfinalyje 1:2 atsiliekantys Vilniaus krepšininkai švęstų efektingiausią sugrįžimą, jei laimėtų šiandien Klaipėdoje ir, pratęsę seriją, tai pakartotų sekmadienį Vilniuje.

Jau 20 metų LKL pirmenybėse nebuvo komandos, kuri atsitiestų suklupusi per pirmąsias dvejas rungtynes.

Tačiau viskas įmanoma – paklauskite apie tai R.Kurtinaičio, kuris puikiai pamena 1996-uosius. Tada jo, Dariaus Lukmino ir norvego Torgeiro Bryno vedamas „Žalgiris“ LKL finale patiesė Kauno „Atletą“ su Žydrūnu Ilgausku, Sauliumi Štombergu, Virginijumi Praškevičiumi ir dabartiniu „Lietuvos ryto“ treneriu Tomu Pačėsu priešakyje.

„Tai buvo vienas labiausiai įsiminusių mano finalų, – sakė R.Kurtinaitis, per krepšininko karjerą pasiekęs įspūdingų pergalių ne tik su „Žalgiriu“, bet ir su Madrido „Real“ bei Lietuvos rinktine. – Tiek mačai prieš CSKA, tiek ir ši serija su „Atletu“ giliai įstrigo į atmintį.“

„Lietuvos rytas“ kalbėjosi su R.Kurtinaičiu apie 1996 ir 2016 metų LKL atkrintamųjų varžybų panašumus.

– Kaip tuomet „Žalgiriui“ pavyko išplėšti aukso žiedus iš „Atleto“, kuris pirmavo serijoje 2:0 ir atrodė stipresnis pagal sudėtį?

– „Žalgiris“ nebuvo labai stiprus tuo metu, nes turėjo finansinių sunkumų, o „Atletas“ buvo surinkęs kone visą Lietuvos krepšinio talentų elitą.

Tačiau mes turėjome įžaidėją Darių Maskoliūną, a.a. Stumbriuką (Taurą Stumbrį. – Red.), neblogai tą sezoną žaidė Kęstutis Šeštokas.

Darius Lukminas žaidė labai gerai, o aš buvau pripažintas naudingiausiu sezono žaidėju, nors jau buvau 36-erių.

Be to, mes turėjome sumanų trenerį Joną Kazlauską, laikėmės žaidimo plano. Buvome stiprūs kaip komanda, taip pat savo charakteriu.

- Sklando kalbų, jog po dviejų pergalių „Atleto“ vyrai pradėjo švęsti.

– Girdėjau, kad „Atletas“ rengė vakarienę po antrųjų laimėtų rungtynių. Nežinau, ar kas girtuokliavo, bet, matyt, ką nors šventė. Turbūt jiems tai pakišo koją.

Kita vertus, pirmosios dvejos rungtynės vyko „Atleto“ pasirinktame Alytuje. Ten tuo metu buvo vengriški krepšiai – jų skersmuo nebuvo platesnis, bet dėl pačios lankų konstrukcijos buvo lengviau pataikyti. Aš ir D.Lukminas tuo labai džiaugėmės.

Tačiau „Atletas“ gudravo – jie atsivežė į Alytų savo lankus ir laimėjo dvejas rungtynes.

Mes išlyginome rezultatą Kauno sporto halėje, bet tada vėl prasidėjo gudrybės prieš lemiamą penktąjį mačą, kurio šeimininkas oficialiai vėl buvo „Atletas“.

Šįkart nekeliavome į Alytų, bet Halėje įvyko pokyčių. „Atletas“ pakeitė atsarginių suolų vietas ir užėmė mūsų persirengimo kambarį, nors žalgiriečiai ten įsikurdavo labai daug metų – nuo tada, kai tėvas mane jauną vesdavosi į rungtynes.

„Atletas“ darė daug už aikštės ribų, taip galbūt pamiršdamas įvykius aikštėje.

– Tai supykdė jus?

– Buvau labiau nustebęs nei supykęs, nes daug metų žaidžiau užsienyje ir tokių manevrų nebuvau matęs.

Manau, jei susitelki ne į žaidimą, o į užkulisius – gero nelauk. Nes žaidėjai tai mato, jaučia ir blaškosi.

– Ar tų metų situacija jums primena šių metų LKL pusfinalį?

– Taip, nors mūsų laikais žaidėjų charakteris buvo kitoks – vakarykštės nesėkmės ir pergalės neslėgdavo pečių. Kitą dieną mes būdavome pasiruošę kovai, nepaisydami nieko.

Dabartiniams krepšininkams, ir ne tik Lietuvos, trūksta tokių savybių. Dabar dažnai po poros pralaimėtų rungtynių žaidėjai palūžta, praranda pasitikėjimą savimi.

Tačiau pastaruoju laimėtu maču Vilniuje (66:64. – Red.) „Lietuvos rytas“ pasiuntė žinią, jog nesugriuvo.

Jei panašumai į 1996 metų finalą pasikartotų, būtų įdomu – dėl to Lietuvos krepšinis tik laimėtų.

– Kaip manote, kodėl „Lietuvos rytas“ stringa pusfinalyje?

– Kartais atrodo, kad žaidėjai praranda save svarbiais momentais.

Mačiau daug „Lietuvos ryto“ rungtynių šį sezoną ir suprantu, kodėl treneris Tomas Pačėsas taip nervinasi. Jis buvo geras žaidėjas ir žaisdamas „Atlete“ ar Lenkijos klubuose puikiai jausdavo rungtynių ir savo atsakomybę.

Todėl jį labai nervina, kai svarbiais momentais žaidėjai, kurių pavardžių geriau neminėsiu, numeta kamuolį į užribį ir ramiu veidu grįžta į gynybą.

Galbūt tai yra meistriškumo stoka. Tokio lygio žaidėjai kaip Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas ar Linas Kleiza niekada neleisdavo sau taip klysti, nes gerai jausdavo svarbiausius rungtynių momentus.

– Kas labiausiai lėmė, kad „Neptūnas“ šiuo metu pirmauja serijoje?

– Klaipėdiečiai turi gerų kovotojų grupę. Ji neatsitiktinai žaidžia gerai, nes taip rungtyniavo ir pernai Eurolygoje, ir šį sezoną Europos taurės varžybose.

Manau, kad išugdytas charakteris labai padeda jiems dabar. Be to, „Neptūnas“ dar laiko vieną paslėptą kozirį – kol kas serijoje nežaidžia vienas jų lyderių Donatas Zavackas.

– Ar pastebėjote trenerių dvikovoje neįprastų taktinių ėjimų? Ko dar galima būtų laukti?

– Sunku spręsti apie trenerių sumanymus, kai vykdytojams trūksta paprasčiausio meistriškumo. „Lietuvos ryte“ šiuo metu nematau nė vieno šiuolaikiško įžaidėjo.

Adas Juškevičius nėra įžaidėjas, ukrainietis (Denysas Lukašovas. – Red.) nežinau, iš kur paimtas, o amerikietis (Kenas Brownas. – Red.) žingsniuoja su kamuoliu per kas antrą ataką.

Jis atrodo tarsi būtų pamiršęs Europoje galiojančią taisyklę, kad negali bėgioti su kamuoliu jo nesumušęs į grindis. Tokie įžaidėjai įėję į aikštę pradeda žaidimą nuo dviejų trijų klaidų. Dėl tokio techninio broko kalbėti apie trenerių sumanymus yra beprasmiška.

Tačiau „Lietuvos rytas“ labai aktyviai ginasi. Nors žaidėjai ir pavargsta, tokia gynyba duoda rezultatų.

„Neptūnas“ yra stipri ir savo kovingumu labai pavojinga komanda. Laukia įdomi kova.

Kas vyko LKL finale prieš 20 metų

1995-1996 m. sezono reguliariajame čempionate V.Garasto treniruojamas „Atletas“ užėmė pirmąją vietą, nugalėjęs „Žalgirį“ visus keturis kartus.

„Atletas“ dviem pergalėmis 81:77 ir 81:71 pradėjo ir finalo seriją, kuri prasidėjo Alytuje, nes Kauno sporto halėje tuo metu vyko sportinių šokių konkursas.

Trečiajame mače „Atleto“ puolėjas S.Štombergas patyrė traumą ir finale nepasirodė. „Žalgiris“ laimėjo trečiąjį mačą 74:63, ketvirtąjį – 88:68, o lemiamą penktąjį – 71:63 ir triumfavo serijoje dėl aukso žiedų 3:2.

J.Kazlausko treniruojamam „Žalgiriui“ tuo metu atstovavo D.Maskoliūnas, T.Stumbrys, D.Lukminas, D.Sirtautas, R.Kurtinaitis, K.Šeštokas, T.Masiulis, A.Visockas, T.Brynas ir E.Bublys.

„Atlete“ žaidė T.Pačėsas, K.Kemzūra, E.Kavoliūnas, G.Markevičius, R.Vaišvila, S.Štombergas, V.Jurgilas, S.Tribė, V.Praškevičius, Ž.Ilgauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.