2004 metais Atėnuose argentiniečius į olimpinę viršūnę vedė Emanuelis Ginobili ir Luisas Scola, o tarp pagrindinių jų pagalbininkų buvo Andresas Nocioni ir Carlosas Delfino. Ši ketveriukė – vis dar rikiuotėje ir rengiasi Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms. Viena pasirengimo dalių bus trečiadienį Buenos Airėse vyksiančios draugiškos rungtynės su Lietuvos olimpine rinktine.
39-erių E.Ginobili bus vyriausias Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių krepšininkas. Po Londono žaidynių, trečiųjų jo karjeroje, E.Ginobili jau buvo atsisveikinęs su rinktine ir tris praėjusias vasaras nedalyvavo tarptautiniuose turnyruose. Vis dėlto šiais metais „San Antonio Spurs“ veteranas neatsispyrė pagundai vėl apsivilkti baltus-žydrus marškinėlius ir nuvykti į ketvirtąsias olimpines žaidynes.
„Ar esu pasiruošęs? Reikia atskirti psichologinį ir fizinį pasiruošimą, – pirmosiomis treniruočių stovyklos dienomis kalbėjo E.Ginobili. – Psichologiškai esu idealiai pasiruošęs, jaučiuosi lyg jaunuolis, kuris pirmą kartą dalyvaus olimpinėse žaidynėse. Fizinis pasiruošimas sudėtingesnis. Treniruočių stovykloje matau jaunesnius vaikinus, kurie, atrodo, niekada nepavargsta, o aš viską darau daug lėčiau. Bet laiko dar yra, ir pasistengsiu juos pavyti“.
Vis dėlto niekas neabejoja, jog net „viską darydamas daug lėčiau“ nei geriausiais karjeros metais keturiskart NBA čempionas E.Ginobili bus svarbiausias ar vienas svarbiausių Argentinos rinktinės žaidėjų, į kurį kryps visų jaunesnių komandos draugų akys.
Jau seniai ne jaunuoliai ir kiti pagrindiniai Argentinos rinktinės ramsčiai. L.Scolai ir A.Nocioni sukako 36-eri, C.Delfino – 33-eji. Šie trys krepšininkai, kaip ir E.Ginobili, yra 2004 metų olimpiniai čempionai ir rengiasi dalyvauti ketvirtose olimpinėse žaidynėse.
Daugelis tikriausiai dar per Londono žaidynes galvojo, jog vyresniosios kartos krepšininkai jau padėjo tašką, tačiau Argentinos rinktinės trenerio Sergio Hernandezo veteranų noras vėl atstovauti savo šaliai nenustebino. „Manau, kad Manu, Luisas ir Chapu niekada nepasisotins pergalėmis. Iš patirties žinau, kad pergalės sukelia dar didesnį pergalių alkį“, – sakė S.Hernandezas, jau vadovavęs argentiniečiams per 2008 metų olimpines žaidynes, kuriose jo auklėtiniai pasipuošė bronzos medaliais.
„Galvojau, kad dar grįšiu. Truputį pasvarsčiau, kad galbūt jau laikas baigti karjerą rinktinėje, bet paskui pagalvojau, kodėl gi nepabandžius pakovoti dėl kelialapio į Rio de Žaneiro žaidynes Amerikos čempionate. Kai mums pavyko, nebeliko nė mažiausių abejonių, kad žaisiu rinktinėje ir šią vasarą“, – kad didelių vidinių prieštaravimų nebuvo, atskleidė A.Nocioni.
Sirgaliai labiausiai nustebo rinktinės stovykloje pamatę C.Delfino, kuris nuo 2013 metų visai nežaidė jokiame profesionalų klube. Prieš trejus metus šio puolėjo karjerą sustabdė sunki pėdos trauma. C.Delfino tuo metu buvo pasirašęs sutartį su „Milwaukee Bucks“ klubu ir rengėsi devintajam sezonui NBA lygoje.
Per trejus metus krepšininkui buvo atliktos net septynios operacijos, bet tik po septintosios jis pasijuto geriau ir dabar yra pasiryžęs ne tik padėti Argentinos rinktinei, bet ir grįžti į NBA. „Pamiršau apie pėdą. Po treniruočių skauda viską, išskyrus pėdą, – juokavo C.Delfino. – Per mūsų draugiškas rungtynes kreivai pastatęs koją, susiraukiau. Visi sužiuro į mane, bet aš tik pajuokavau. Džiaugiuosi, kad galiu bėgioti taip pat, kaip anksčiau“.
„Stebiuosi, kad jis po trejų labai sunkių metų pasiryžo vėl žaisti rinktinėje, – dėl komandos draugo džiaugėsi E.Ginobili. – Vienas neatsargus žingsnis gali tapti katastrofa. Bet taip pat labai smagu matyti, kad jis laimingas galėdamas treniruotis su mumis ir trokšta pasinaudoti šia proga“.
O treneris S.Hernandezas viliasi, kad ilgai nerungtyniavęs puolėjas iškart taps svarbia komandos dalimi: „C.Delfino pasižymi barbariškomis lyderio savybėmis. Jis labai svarbus komandai ir gali ją pakelti į aukštesnį lygį“.
Laimėti medalius Rio de Žaneire bus beprotiškai sunku. Tačiau argentiniečiai nekelia baltos vėliavos.
„Manau, kad tiesiog privalome atiduoti visas jėgas ir žaisti, kaip mokame. Tada ir pamatysime, ar daug galime pasiekti. Dabar atrodo, kad pusfinalis yra labai toli, bet jeigu žaisime, kaip mokame, nėra nieko nepasiekiamo, – save ir kitus drąsino A.Nocioni. – Mums dažnai primena, kad šis turnyras bus mūsų atsisveikinimas su rinktine. Privalome apie tai negalvoti. Rinktinėje žaidžiame ne vien mes – vyresnės kartos krepšininkai. Komandoje yra daug jaunų krepšininkų, kurie olimpinėse žaidynėse dalyvaus pirmą kartą“.
„Privalome žaisti agresyviai ir greitai. Nesu naivus ir puikiai suvokiu, kad stipriausios Europos komandos yra greitesnės už mus. Juo labiau JAV rinktinė. Tačiau Argentina taip pat yra tarp penkių stipriausių pasaulyje. Galime kovoti dėl medalių. Mūsų tikslai yra patys aukščiausi. Jei būtų priešingai, nebūčiau ėmęsis šio darbo“, – ryžto nestokojo rinktinės treneris S.Hernandezas.
Kelialapį į olimpines žaidynes argentiniečiai iškovojo praėjusių metų Amerikos čempionate, kuriame užėmė antrąją vietą. L.Scolos ir A.Nocioni vedami „balti-žydri“ laimėjo septynerias iš eilės rungtynes ir tik paskutiniajame antrojo etapo ture nusileido turnyro šeimininkei Meksikos rinktinei 83:95.
Pusfinalyje argentiniečiai atsirevanšavo meksikiečiams 78:70 ir užsitikrino bilietą į Rio de Žaneirą. Vis dėlto iškovoti Amerikos čempionato aukso Argentinos krepšininkams nepavyko – finale buvo pralaimėta lemiamoje turnyro dalyje stulbinamai žaidusiai Venesuelos rinktinei 71:76.
L.Scola namo parsivežė ne vien sidabro medalį, bet ir Amerikos pirmenybių naudingiausio žaidėjo prizą, jau ketvirtąjį karjeroje. Be to, jis tapo rezultatyviausiu turnyro krepšininku (vid. 21,1 tšk.).
Rengtis Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms geriausi Argentinos krepšininkai pradėjo liepos 4 dieną. Argentiniečiai žaidė ketverias draugiškas rungtynes ir per jas iškovojo tik vieną pergalę – Las Vegase įveikė Nigerijos komandą 101:79.
Dar dvejas rungtynes JAV pramogų sostinėje Argentinos rinktinė pralaimėjo. Ji nusileido Nigerijos ekipai 92:96 ir JAV komandai 74:111.
Grįžę namo argentiniečiai antradienį Buenos Airėse žaidė su Australijos rinktine ir po permainingos kovos patyrė dar vieną nesėkmę 83:84.
Keli į olimpinį dvyliktuką patekę žaidėjai į darbą kibo dar anksčiau. Jie atstovavo antrajai rinktinei, kuri birželio pabaigoje ir liepos pradžioje dalyvavo Pietų Amerikos čempionate. Šis Venesueloje vykęs turnyras argentiniečiams susiklostė labai prastai. „Balti-žydri“ pirmą kartą nuo 1968 metų neiškovojo medalių ir užėmė tik ketvirtąją vietą.
Argentinos rinktinės sudėtis
Emanuelis Ginobili (39 metų, 198 cm, praėjusį sezoną žaidė „San Antonio Spurs“, NBA),
Luisas Scola (36, 206, „Toronto Raptors“, NBA),
Andresas Nocioni (36, 202, Madrido „Real“, Ispanija),
Facundo Campazzo (25, 180, Mursijos UCAM, Ispanija),
Nicolasas Laprovittola (26, 190, Madrido „Estudiantes“, Ispanija),
Patricio Garino (23, 198, George‘o Washingtono universitetas, NCAA),
Nicolasas Brussino (23, 200, Mar del Platos „Penarol“),
Gabrielis Deckas (21, 200, Estero Santjago „Quimsa“),
Leonardo Mainoldi (31, 204, Komandoro Rivadavijos „Gimnasia“),
Marcosas Dellia (24, 209, Buenos Airių „Obras Sanitarias“),
Roberto Acuna (25, 208, Mar del Platos „Penarol“),
Carlosas Delfino (33, 198, be klubo).
