Antanas Kavaliauskas (iš „Lietuvos ryto“ į „Žalgirį“)
Krepšininkų perėjimai iš „Žalgirio“ į „Lietuvos rytą“ arba iš „Lietuvos ryto“ į „Žalgirį“ nėra reti, bet dažnai būna triukšmingi. Pernai daug kalbų sukėlė Artūro Gudaičio persikėlimas iš Kauno į Vilnių, o šiais metais taip pat garsiai buvo aptarinėjamas A.Kavaliausko išvykimas priešinga kryptimi.
Kitaip ir negalėjo būti, nes komandą pakeitė Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas, praėjusį sezoną pelnydavęs 10,8 taško ir išrinktas į LKL geriausių žaidėjų penketą.
Vilniečiui A.Kavaliauskui perėjimas į Kauno komandą yra žingsnis į priekį. Nors krepšininkui rugsėjį sukanka 32-eji, jis dar niekada nežaidė Eurolygoje. Kita vertus, šis perėjimas labiau susilpnino „Lietuvos rytą“, negu sustiprino „Žalgirį“.
Rokas Giedraitis (iš „Šiaulių“ į „Lietuvos rytą“)
R.Giedraitis antrą vasarą iš eilės vyko tuo pačiu maršrutu – iš „Šiaulių“ į „Lietuvos rytą“. Pernai jis sėkmingai debiutavo Vilniaus komandoje, bet atėjus treneriui Tomui Pačėsui žaidė vis mažiau ir galiausiai vasario mėnesį buvo paskolintas gimtojo miesto Šiaulių ekipai.
Joje R.Giedraitis buvo aiškus lyderis, padėjo šiauliečiams tapti Baltijos lygos čempionais, o LKL varžybose pelnydavo 16,5 taško (pirmoje sezono dalyje žaisdamas „Lietuvos ryte“ – 7,6 taško).
Į sostinę R.Giedraitis grįžta jau įgijęs patirties Lietuvos rinktinėje. Tiesa, į olimpinį dvyliktuką jis nepateko, bet debiutavo nacionalinėje komandoje per draugiškas rungtynes. 24 metų puolėjas dar turės įtikinti „Lietuvos ryto“ trenerį, kad gali būti atakų lyderis stipresnėje komandoje negu „Šiauliai“, tačiau R.Giedraitis pasižymi visomis savybėmis, kurių tam reikia.
Kšištofas Lavrinovičius (iš „Lietuvos ryto“ į „Lietkabelį“)
„Lietuvos rytas“ į kitą LKL klubą išleido dar vieną labai patyrusį ir daug labiau tituluotą krepšininką negu A.Kavaliauskas. Tačiau 2003 metų Europos čempiono K.Lavrinovičiaus perėjimas labiau sustiprino „Lietkabelį“ negu susilpnino „Lietuvos rytą“.
Praėjusį sezoną K.Lavrinovičius pelnydavo 7,1 taško, bet jo vaidmuo ženkliai sumažėjo, kai vilniečius pradėjo treniruoti T.Pačėsui. O per paskutiniąsias rungtynes su „Žalgiriu“ ir pražūtingą pusfinalio seriją su „Neptūnu“ vienas vyriausių LKL žaidėjų aikštėje buvo tiek, kad vos spėdavo apšilti.
Žinoma, Panevėžio komandoje lapkritį 37-ąjį gimtadienį pažymėsiantis K.Lavrinovičius irgi nežais po 30 minučių. Bet to ir nereikės, o abu broliai Lavrinovičiai sugeba daug nuveikti ir per trumpą laiką.
Mindaugas Lukauskis (iš „Lietuvos ryto“ į „Lietkabelį“)
Kartu su vilniečiu K.Lavrinovičiumi iš „Lietuvos ryto“ į sustiprėjusį „Lietkabelį“ iškeliavo dar vienas buvęs Lietuvos rinktinės krepšininkas panevėžietis M.Lukauskis. Jis į gimtojo miesto komandą grįžo po (dėmesio!) 15 metų pertraukos.
Vieno geriausių Panevėžio krepšinio auklėtinių sugrįžimas į tribūnas pritrauks ne vieną šimtą sirgalių. Tačiau patyręs žaidėjas „Lietkabeliui“ pravers ne vien dėl šios priežasties. Žinoma, metų našta palieka pėdsaką ir 37-erių M.Lukauskio galimybės mažesnės negu prieš keliolika metų.
Bet praėjusį sezoną žaisdamas Vilniaus ekipoje jis vis dar pelnydavo vidutiniškai 6 taškus, taikliai atakavo (57,6 proc. dvitaškių ir 38,7 proc. tritaškių) ir atlikdavo daug specifinių užduočių gindamasis.
M.Lukauskis – sumanus krepšininkas, o gimtojo miesto aplinka gali tapti svarbiu psichologiniu veiksniu, suteiksiančiu papildomų fizinių jėgų.
Vytautas Šulskis (iš „Vytauto“ į „Juventus“)
Prieš penkerius metus LKL debiutavusio V.Šulskio statistika kiekvieną sezoną vis gerėjo, o praėjusiame LKL čempionate tuometinis Prienų-Birštono komandos puolėjas buvo pripažintas naudingiausiu reguliariojo sezono krepšininku (pagal statistikos rodiklius).
Tiesa, 13 taškų ir 6,9 atkovoto kamuolio vidurkio neužteko, kad 28 metų V.Šulskis sudomintų pagrindinius LKL favoritus ar stipresnius užsienio klubus, bet darbo vietą krepšininkas pakeitė ir perėjo į „Juventus“, kuris praėjusį sezoną nugalėjo „Vytautą“ ketvirtfinalio serijoje.
Šių komandų pajėgumas panašus, todėl V.Šulskis gali tikėtis panašaus vaidmens, o Utenos sirgaliai – panašaus naujoko indėlio.
Egidijus Dimša (iš „Juventus“ į „Pieno Žvaigždes“)
Vos ne kasmet iš vieno LKL klubo į kitą persikeliantis E.Dimša grįžo ten, kur jau buvo – „Pieno Žvaigždėse“ jis žaidė 2013-2014 metų sezone.
Šįkart 31 metų puolėjas į „Pieno Žvaigždes“ atvyko iš „Juventus“, kuriame praėjusį sezoną pelnydavo 12,3 taško ir atkovodavo 5,1 kamuolio.
E.Dimšos statistika buvo panaši visą karjerą, tad pasvaliečiai įsigijo patikimą baudos aikštelės kovotoją, kuris galbūt pernelyg greitai užsiplieskia, bet nepripažįsta jokių autoritetų ir gali sustiprinti bet kurio LKL vidutinioko priekinę liniją.
Mindaugas Kupšas (iš „Nevėžio“ į „Vytautą“)
Prieš keletą metų M.Kupšas buvo laikomas vienu perspektyviausių Lietuvos vidurio puolėjų ir netgi pretendavo patekti į NBA, bet po „Žalgiryje“ praleisto 2013-2014 metų sezono jo karjeros kreivė staigiai smigo žemyn. Aukštaūgis niekuo nepasižymėjo net žaisdamas gana silpnuose Estijos bei Austrijos klubuose ir atsigavo tik praėjusių metų rudenį atvykęs į „Nevėžį“.
Kėdainių komandoje M.Kupšas pelnydavo 13,4 taško ir atkovodavo 6,7 kamuolio, o pagal naudingumo balus LKL čempionate atsiliko tik nuo V.Šulskio.
Perėjimas iš „Nevėžio“ į „Vytautą“ – žingsnis aukštyn, bet 25 metų M.Kupšui naujoje komandoje dar reikės įrodyti, kad jis buvo nurašytas per anksti.
Vytenis Lipkevičius (iš „Žalgirio“ į „Vytautą“)
A.Sabonio krepšinio mokyklos auklėtinis V.Lipkevičius jau žaidė Prienų komandoje 2010-2011 metų sezone (tuomet pelnydavo 11,6 taško), o paskui net penkis sezonus vilkėjo „Žalgirio“ aprangą.
27 metų puolėjas tikriausiai tikėjosi ir šį sezoną pradėti Kauno klube, bet vasaros pabaigoje „Žalgirio“ vadovai dėl krepšininkų pertekliaus nusprendė atsisakyti senbuvio paslaugų ir nutraukė sutartį, kuri turėjo galioti dar metus.
Kauno komandoje V.Lipkevičius niekada nebuvo svarbus žaidėjas, o didelę praėjusio sezono dalį praleido dėl traumos ir įmesdavo 2,5 taško. Prienų-Birštono ekipoje iš daugkartinio LKL čempiono bus tikimasi daugiau, bet šiuo metu dar sunku pasakyti, ar V.Lipkevičius pasiruošęs pakeisti žaidimo braižą.
Vaidotas Čepukaitis (iš „Vytauto“ į „Juventus“)
V.Čepukaičio karjeros vingiai – labai įdomūs. Šiais metais iš „Vytauto“ į „Juventus“ perėjęs vidurio puolėjas pernai keliavo priešinga kryptimi – iš „Juventus“ į „Vytautą“. O į Utenos komandą 27 metų alytiškis ateina jau trečią kartą – jis uteniškių garbę taip pat gynė profesionalo karjeros pradžioje 2010-2011 metų sezone.
V.Čepukaitis užpraėjusį sezoną žaisdamas „Juventus“ pelnydavo 7,1 taško bei atkovodavo 5,4 kamuolio, praėjusį sezoną atstovaudamas „Vytautui“ pagerino rezultatyvumą ir įmesdavo 10,3 taško ir atkovodavo 5,4 kamuolio. Skaičiai ne pribloškiantys, bet pakankamai solidūs, kad V.Čepukaičio perėjimas būtų vadinamas geru Utenos klubo vadovų sprendimu.
Perėjimai tarp LKL klubų
„Žalgiris“: A.Kavaliauskas („Lietuvos rytas“).
„Neptūnas“: nėra.
„Lietuvos rytas“: R.Giedraitis („Šiauliai“).
„Juventus“: V.Čepukaitis („Vytautas“), G.Sirutavičius („Vytautas“), V.Šulskis („Vytautas“).
„Vytautas“: S.Kulvietis („Juventus“), M.Kupšas („Nevėžis“), M.Linkevičius („Juventus“), V.Lipkevičius („Žalgiris“), A.Valeika („Lietkabelis“).
„Šiauliai“: D.Gvezdauskas („Nevėžis“).
„Lietkabelis“: K.Lavrinovičius („Lietuvos rytas“), G.Leonavičius („Šiauliai“), M.Lukauskis („Lietuvos rytas“), T.Rinkūnas („Dzūkija“), Ž.Skučas („Pieno Žvaigždės“).
„Pieno Žvaigždės“: V.Dilys („Vytautas“), E.Dimša („Juventus“).
„Nevėžis“: J.Love‘as („Lietkabelis“).
„Dzūkija“: J.Kazakauskas („Lietkabelis“).
