Nors Kauno „Žalgiriui“ vartai į kitą Eurolygos etapą jau užsivėrė, tai nesutrukdė ketvirtadienį sužaisti rezultatyviausių sezono rungtynių Europoje: po dvylikos metų pertraukos žalgiriečiai Tel Avivo arenoje nugalėjo „Maccabi“.
Solidžiai 93:77 laimėję kauniečiai nuo pirmos minutės diktavo žaidimo taisykles, o niekaip apsiginti negalinčių „Maccabi“ krepšininkų negelbėjo net 14 pataikytų tritaškių.
S.Jovaiša pabrėžė, jog rezultatyviausias Eurolygos rungtynes šį sezoną lėmė ne tik taktinė Šarūno Jasikevičiaus pergalė prieš „Maccabi“ vadovaujantį buvusį žalgirietį Ainarą Bagatskį, bet ir niekur nedingęs Kauno komandos žaidėjų užsivedimas.
„Visi žinojo savo vietą, buvo visiška mačo kontrolė. „Žalgiris“ sugrįžo į savo agresyvų ritmą, žaidėjų akyse tiesiog spindėjo noras laimėti“, – sakė S.Jovaiša.
– Kaip Š.Jasikevičiui pavyko pergudrauti A.Bagatskį? – lrytas.lt pasiteiravo S.Jovaišos.
– A.Bagatskį reikia paguosti – jo komanda dabar gerokai susilpnėjusi ir subyrėjusi, bet tai nereiškia, kad jie nepateikia staigmenų ir nežaidžia gerų rungtynių. „Maccabi“ ekipa pavojinga, bet turi daug trūkumų, kuriuos Š.Jasikevičius meistriškai išnaudojo. Treneris protingai keitė žaidėjus, o šie vykdė numatytą planą.
– Aikštėje tradiciškai išsiskyrė Edgaras Ulanovas, Paulius Jankūnas, bet ar apskritai įmanoma išskirti pagrindinius pergalės kūrėjus?
– Visi pasirodė geriausiai, kaip galėjo. Žaidėjų indėlis buvo labai sąmoningas, jie suprato savo vaidmenį. Kai kurių krepšininkų gynyba nebuvo pati geriausia, bet Š.Jasikevičiaus reakcija į tai buvo puiki: jis iškart nenurašo žaidėjų ir suteikia jiems dar vieną šansą. Jeigu ir tai nepadeda, rungtynes tenka baigti kitiems žaidėjams. Tokia Š.Jasikevičiaus filosofija.
– Antanas Kavaliauskas taip pat sužaidė puikias rungtynes. Kodėl mes vis dar retai matome jį tokį užtikrintą?
– Jam buvo parankūs varžovai – nelabai aukšti ir fiziškai stiprūs. Jis gerai užsiimdavo vietą po krepšiu, todėl komandos draugai galėjo atlikti tinkamus perdavimus. Š.Jasikevičiui pavyko jį išnaudoti pagal aplinkybes.
A.Kavaliausko žaidimas gerėja, jis greitai perprato „Žalgirio“ filosofiją, dabar tų klaidų mažiau nei sezono pradžioje.
Bet jeigu „Žalgiris“ nori galvoti, kaip sustiprinti pozicijas, vis tiek reikės kreipti dėmesį į vidurio puolėjo pozicijos stiprinimą.
– Jei „Žalgiris“ būtų anksčiau įgavęs tokią formą, kokia yra dabar, aštuntukas tikriausiai būtų tapęs realybe?
– Viskas dėl psichologinių veiksnių – kur jūs matėte tokią komandą, kuri namuose pralaimi daugiau rungtynių nei išvykoje? Reikėjo Kaune laimėti dar bent kelerias rungtynes, deja, nepavyko to padaryti. Sustojusio traukinio „Žalgiris“ nesuspėjo išgelbėti. Jeigu būtų likę daugiau rungtynių, viskas tikriausiai būtų kitaip.
Kartais Š.Jasikevičius dėl pralaimėjimų kaltino save, kartais žaidėjai patys žinojo, kad nepadarė, ko galėjo. Kai kur viską lėmė mažos detalės ir sėkmės veiksnys. Bet nėra dėl ko priekaištauti, tiesiog kelerios prarastos rungtynės skaudžiai paveikė.
– Eurolygos sezonas dar nesibaigė, bet Kauno klubo tikslas – dešimt pergalių – jau viršytas. Kaip toks pasiekimas nuteiks komandą?
– Po kažkurių rungtynių paskambinau vienam „Žalgirio“ vadovų ir pasakiau, kad matau bandančią mąstyti komandą. Jie bando suprasti trenerių viziją, todėl atsiranda savitas braižas.
Sezono pradžioje maniau, kad su visais galime kautis kaip lygūs su lygiais, tik reikia rasti kozirį. Grėsmingas puolimas ir pasiaukojama gynyba vedė komandą į priekį.
Gal kitą sezoną vaizdas bus dar kitoks, nes nežinia, kas liks prie komandos vairo, kaip pasikeis sudėtis. Šiuo metu „Žalgiris“ jau įrodė, ką norėjo.
Aš trečią kartą gyvenime matau tokį „Žalgirį“, į kurį labai malonu žiūrėti. Pirmiausia tai buvo 1998–1999 metais, paskui treniruojant Joanui Plazai ir ši, dabartinė, komanda.
Ir visai nesvarbu, kokią vietą „Žalgiris“ užims ir kokius žaidėjus išlaikys. Tai yra didis komandos atgimimas.
