Karaliaus Mindaugo taurės finale Rimo Kurtinaičio treniruojamas „Lietuvos rytas“ nesugebėjo rimčiau pasipriešinti Kauno „Žalgiriui“ ir pralaimėjo 62:81.
Toks rezultatas „Lietuvos ryto“ gerbėjams buvo šaltas dušas, mat sostinės klubas prieš tai Lietuvos krepšinio lygos rungtynėse žalgiriečius buvo įveikęs du kartus paeiliui.
„Taurės intriga buvo sukurta finalo preliudijoje – visi tikėjosi ko nors panašaus į pastaruosius LKL mūšius.
Bet skirtumas buvo tas, kad kauniečiai taurės finalui pagaliau turėjo laiko pasiruošti, o „Lietuvos ryto“ ginklai buvo atšipę“, – portalui lrytas.lt sakė krepšinio specialistas Sergejus Jovaiša.
Tuo tarpu pats R.Kurtinatis po nesėkmės finale kalbėjo apie vieną esminę priežastį.
„Mūsų komandoje trūksta žaidėjų, kurie turėtų tokios įtemptos kovos patirties“, – teigė treneris.
Ir reikia pripažinti, kad svarbiausiose rungtynėse „Lietuvos rytas“ šį sezoną išties buvo pasimetęs – tai labiausiai išryškėjo lemiamose Europos taurės kovose.
„Lietuvos rytas“ niekaip neatsikrato svarbių rungtynių sindromo. Manau, to pagrindinė priežastis yra nepasitikėjimas savo jėgomis“, – svarstė S.Jovaiša.
– Galima sakyti, kad taurės finale „Lietuvos rytas“ neturėjo šansų prieš pailsėjusį ir rungtynėms gerai pasiruošusį „Žalgirį“? – paklausėme S.Jovaišos.
– Be abejo. Tos dvejos pralaimėtos rungtynės buvo nesvarbios „Žalgiriui“ turnyro lentelės prasme. O finale pasitaisyti nėra kada. Akivaizdžiai matėsi, kad „Žalgiris“ jam ruošėsi visiškai kitaip, nei praėjusiems mačams LKL čempionate.
– „Lietuvos rytas“ šį sezoną stringa būtent svarbiausiose rungtynėse. Kodėl kilo tokia problema?
– Taip tikrai yra – „Lietuvos rytas“ nelaimėjo beveik nė vienų rungtynių, kurios ką nors rimtesnio lėmė.
Netgi taurės ketvirtfinalio rungtynės su Utenos „Juventus“ buvo praktiškai pralaimėtos (vilniečiai po pratęsimo nugalėjo 91:88).
„Lietuvos rytas“ niekaip neatsikrato svarbių rungtynių sindromo. Manau, to pagrindinė priežastis yra nepasitikėjimas savo jėgomis.
– Tinkamai nuteikti komandą – trenerio užduotis?
– Treneris dirba savo darbą ir bando įtikinti žaidėjus, kaip reikia jaustis ir kaip reikia ruoštis rungtynėms.
Bet patys krepšininkai tarp savęs turbūt nemato tokių, kurie būtų stabilūs ir traukiantys komandą visų rungtynių metu. Kai atsiranda blaškymasis, „Lietuvos rytas“ bet kokiai protingesnei komandai tampa auka.
– R.Kurtinaitis po finalo sakė, jog komandai labiausiai pritrūko tokio lygio rungtynių patirties. Sutinkate su juo?
– Kažką treneris po finalo juk turi pasakyti. Esu girdėjęs, kad iš pradžių R.Kurtinaitis galvojo, ar komandai dar reikia antrojo numerio žaidėjo, ar ketvirto, o dabar jau ir penkto prireikė (juokiasi).
Treneriai viešajai erdvei turi pateikti kokį nors paaiškinimą. Galiu pajuokauti, kad treneriai ir vėlai namo grįžtantys vyrai yra patys geriausi pasiteisinimų ieškotojai.
– Tad nemanote, kad „Lietuvos rytui“ reikia dar vieno vidurio puolėjo?
– O kodėl jiems reikia būtent jo? „Lietuvos rytas“ turi Louką Mavrokefalidį ir gerai žaidžiantį Martyną Echodą. Ar ką nors žymiai ypatingesnio finalo kontekste turėjo „Žalgiris“?
Jie tiesiog suvaržė vilniečius, kurie vėl neperžengė 70 taškų ribos. Tose dvejose LKL rungtynėse „Žalgiris“ tiesiog nesužaidė puolime ir tai leisdavo laimėti „Lietuvos rytui“.
– Ar kalbos apie į LKL sugrįžtančią intrigą buvo per ankstyvos?
– Finalas viską įrodė – „Lietuvos ryto“ potencialo kol kas per mažai ir jie tikrai negalės pretenduoti į favorito vaidmenį LKL finale. Manau, šįmet LKL čempionas aiškėja.
– Praėjo metai, kai R.Kurtinaitis stovi prie „Lietuvos ryto“ vairo. Kaip galima įvertinti šį laikotarpį?
– Ir be R.Kurtinaičio matėsi, kad komanda neturi braižo ir pasitikėjimo savimi. Jiems trūksta komandinio žaidimo, nors „Lietuvos rytas“ ir bando save raminti, kad viskas labai gerai ir, kad atmosfera labai gera.
Tačiau kai kurie žaidėjai neranda savęs, nepasitiki savo jėgomis ir komanda. Todėl ir matome tokius rezultatus.
