„Žalgiris“ atsidūrė per plauką nuo stipriausiųjų aštuoneto, kai po daug nervų kainavusių rungtynių namų arenoje 77:65 įveikė Milano „Olimpia“ ekipą. Dabar aišku, kad į kitą etapą Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai turės šansų patekti net ir pralaimėję likusias trejas reguliariojo sezono rungtynes.
Nors ketvirtajame kėlinyje jau smaginosi gražiais epizodais, tris kėlinius Kauno ekipa niekaip nerado savojo žaidimo, o daug problemų jai pridarė Milano klubo lietuviai Mindaugas Kuzminskas bei Artūras Gudaitis. Pastarasis žvėriškai kovėsi po krepšiu, pelnė 19 taškų ir buvo daugiau nei užtikrintas „Olimpia“ komandos vedlys.
„Kauniečiai kovojo dviem frontais. Prieš save ir prieš varžovą. Ką turiu galvoje sakydamas prieš save? Tai milžiniška įtampa beveik tris su puse kėlinio. Kaip begalvotume, apie pergalę šiose rungtynėse buvo kalbama kaip apie tą, kuri garantuotų vietą atkrintamosiose ir toks spaudimas labai sukaustė“, – žalgiriečių žaidimą apžvelgė krepšinio ekspertas Sergejus Jovaiša.
Anot jo, kai kurie Kauno krepšininkai tam tikrais momentais stipriai perdegė, o tuomet „Žalgiriui“ labai pritrūko ramaus ir protingo žaidimo. Krepšino ekspertas pasidžiaugė, kad laiku pavyko susikaupti, tačiau išskyrė ir tai, ką žalgiriečiams būtina išmokti, norint iškovoti svarbias pergales.
– Kokį įspūdį paliko „Žalgirio“ žaidimas? – lrytas.lt paklausė S.Jovaišos.
– Veiksmai bėgo greičiau už mintis. Buvo daug nesusipratimų, kamuolio praradimų, nepataikymų iš dėkingų situacijų. Pasirinkti sprendimai, kurie žudė.
Gelbėjo tik gera gynyba, dėl ko dar galima komandą pagirti. Tai buvo vienintelis kelias laikytis rungtynėse tuo metu, kai žalgiriečiai negalėjo pelnyti taškų. Jeigu negalime pataikyti iš vidutinio nuotolio, ką kalbėti apie tolimus metimus?
Laimei, sėkmingai buvo surastas persilaužimo momentas ir visiems pasidarė lengviau. Tada jau pagerėjo ir organizacinis žaidimas, pabaiga tapo logiška.
– Puikiai pasirodė A.Gudaitis, nemažai progų turėjo ir M.Kuzminskas. Galbūt „Žalgiris“ tinkamai neįvertino Milano lietuvių?
– „Žalgiriui“ pergalės reikėjo būtinai, o Milano klubas, galbūt, žaidė labiau atsipalaidavęs.
„Olimpia“ komandos lietuviai nesunkiai atlaikė įtampą. A.Gudaičiui tai paprasta. Jis tiesiog bėgioja prie krepšio, laukia perdavimo ir jam kažkokių papildomų išradimų daryti nereikia. Artūras dirbo savo darbą ir tai darė labai sėkmingai, o Mindaugas, negalima sakyti, kad labai sublizgėjo, bet pastebimas taip pat buvo.
Apskritai belieka džiaugtis, kad pasiekta pergalė, o prie viso to dar ir lietuviai varžovų komandoje puikiai žaidė.
– Baudų metimai skriejo pro šalį, o be to, atrodė, kad „Žalgirio“ žaidėjai tam tikrais momentais bijojo atlikti metimus. Ar tai lėmė susikaustymas?
– Žinoma, kad taip. Toks klaikus pataikymas, o ypač pirmoje rungtynių pusėje... Namų arenoje žaidžiant taip daryti negalima.
Ko gero, jeigu šios rungtynės nebūtų tokios svarbios, viskas būtų paprasčiau. Pažvelkite, atrodė pradėjome gerai, bet staiga kažkas atsitiko su žaidimo organizavimu.
Pavyzdžiui, Kevinas Pangosas metė netinkamus metimus vietoj to, kad nuramintų komandą, paieškotų kažkokių geresnių situacijų.
Reikia suprasti – kuomet pasirenki neprotingus sprendimus ir perskubi, sėkmės pagauti negali. Trūko ramaus ir logiško žaidimo. „Žalgiris“ labai skubėjo įrodyti savo pranašumą, taip trukdė pats sau.
– Š.Jasikevičius pabandė į aikštę išleisti Beno Udrihą, bet tuomet iš jo pasipylė eilė klaidų. Panašu, kad slovėnas, iš kurio buvo daug tikėtasi, neįsipaišo komandoje?
– Jis pateko į varginantį ritmą, tačiau tikrai stebiuosi, kad toks patyręs žaidėjas neįnešė ramybės bei užtikrintumo, o atvirkščiai – nestabilumo.
Tačiau vargu ar reikia jį smerkti, nes problemos juk buvo ne dėl jo vieno.
– „Žalgiriui“ labai dažnai pritrūksta priekinės linijos žaidėjų indėlio. Ar tai netaps didele problema artėjančiuose svarbiausiuose Eurolygos mačuose?
– Bet juk žaisdami Milane su ta pačia sudėtimi prieš tokią pačią sudėtį atrodėme nuostabiai (šypsosi). Tuomet žaidėme laisvai ir protingai – buvo vienos iš geriausių rungtynių šį sezoną.
Galbūt ne vidurio puolėjai kalti. Kuomet rungtynių svarba tampa didelė, žalgiriečiams vis dar reikia išmokti nugalėti psichologinį barjerą.
– O kas padėjo susikaupti lemiamoje rungtynių dalyje, kai tris kėlinius kauniečiams taip stigo užtikrintumo?
– Padėjo nenumaldomas noras laimėti bet kokia kaina. Kad ir ne taip gražiai, tačiau kaip bebūtų, po kiekvieno prarasto kamuolio bei nepataikyto metimo kautasi iki galo.
Kaip sakoma, jeigu sunkiai išeina, tai vis tiek pasistenk ir padaryk tai per per kančias.
– Galbūt jau verta pagalvoti, kurie varžovai būtų palankesni atkrintamosiose?
– Per anksti galvoti nedėkinga, tačiau tyliai pasvajočiau, kad būtume bent šešti ir žaistume su Pirėjo „Olympiakos“.
Bet kai pradedama galvoti apie pašalinius dalykus, būna blogai. Kaip sakė ir pats Jasikevičius – nereikia skaičiuoti, o tiesiog eiti ir laimėti.
– Ko „Žalgiriui“ labiausiai prireiks paskutinėse trejose reguliariojo sezono rungtynėse prieš „Olympiakos“, CSKA, „Real“ klubus?
– Visose šiose rungtynėse mums gali padėti statusas. Nė vienose iš jų nebūsime favoritai.
O „Žalgiris“ visuomet yra geresnis, kai eina į aikštę šalta galva ir žinodamas, kad nėra toks. Taip Kauno ekipa trykšta noru kautis bei parodyti, kad gali būti kitaip.
Ne vieną kartą su tokiu požiūriu pavyko, tikiu, kad pavyks ir toliau.
