Pakampėse jau stovėjo alaus buteliai, kai kurie krepšininkai maigė telefonus ir atsakinėjo į sveikinimus, o kai kurie – per dantį traukė vieni kitus ir pokštavo su žurnalistais.
Po rezultatu 79:77 išvargtos pergalės žalgiriečiams bent trumpam reikėjo emociškai atsikvėpti, mat rungtynės priminė amerikietiškus kalnelius.
Pirmoje jų pusėje rezultatas buvo apylygis, trečiajame kėlinyje „Žalgiris“ pirmavo net dvidešimčia taškų, o paskutinėmis minutėmis CSKA beveik panaikino atotrūkį ir užkūrė tikrą pirtį.
„Manau, kad rungtynės buvo įdomios... Mums tai nelabai, bet sirgaliams – tikrai“, – juokėsi Paulius Jankūnas.
Jam antrino ir Artūras Milaknis: „Matėme, kad žiūrovai nuobodžiauja, reikėjo kažkaip sukelti tas emocijas. Tai taip ir gavosi.“
Kol „Žalgirio“ kapitonas toliau pasakojo, kas lėmė stebuklingą CSKA atkarpą, iš šono skriejo Milo pokštai.
„Nu gi ne medinis jis, ne medinis“, – juokėsi snaiperis.
Progos dar kartą pajuokauti nepraleido ir pats P.Jankūnas.
Paklaustas, ar daug nervų kainavo paskutinioji mačo minutė, jis atšovė: „Sudegė ne tik nervų ląstelės, bet ir riebalai.“
34-erių P.Jankūnui „Žalgirio“ patekimo į Eurolygos finalo ketvertą teko laukti net 15 metų, tad iškovota bronza jam – dvigubai ypatinga.
„Matote, kiek man jos teko laukti ir nežinia, kiek dar teks laukti jaunimui. Aš jau turbūt dar 15 metų neišlauksiu“, – išgyvenimais dalijosi krepšininkas, kol jo nepertraukė amerikiečio Brandono Davieso baksnojimas.
Kapitonui telefono kamerą prie veido prikišęs legionierius įsijautė į žurnalisto vaidmenį ir norėjo užduoti savo klausimą.
„No comments“, – juokdamasis jam atšovė kapitonas ir tęsė savo kalbą.
„Man tai reiškia labai daug, malonu, kad tokia pergalė pasiekta su namų komanda. Ypač po visų sunkumų.
„Žalgiris“ jau penkerius metus juda į priekį profesionaliai ir labai kryptingai. Man smagu, nors jau senatvė, ar ne, Artūrai?“, – į dešinėje sėdintį snaiperį atsisuko Jankis.
„Jau kaip ir saulėlydis ne už kalnų Pauliau“, – jam atsakė A.Milaknis.
„Atsiprašau, o pačiam kiek metų?“ – sulaukęs trejais metais jaunesnio bičiulio replikos nepasimetė P.Jankūnas.
Tada savo trigrašį sumanė įkišti ir šalia kapitono sėdėjęs A.Kavaliauskas. „O oo oo, iš lėto leidžiasi saulė“, – grupės „Karališka erdvė“ dainą užtraukė jis.
Atrodė, kad šis pokštas neilgame P.Jankūno interviu bus paskutinis, tačiau savo progą pagaliau išnaudojo lietuviškai prabilęs B.Daviesas.
„O tu storas“?, – ramiu veidu Jankio pasiteiravo amerikietis.
Į tokį nerimtą klausimą „Žalgirio“ senbūvis atsakė draugiška šypsenėle: „Ne, aš kaip tu – nestoras“.
Baigęs pokalbį P.Jankūnas atsilošė ir atsiduso – jis, kaip ir visas „Žalgiris“, šių džiaugsmo akimirkų nusipelnė visu šimtu procentų.
