Įvyko tai, kas įvyko, ir jei neįmanoma nieko pakeisti, reikia stengtis kuo greičiau išspręsti problemą. Optimizmas visada buvo J.Mačiulio variklis, todėl net ir po šios traumos jis nesvarsto blogiausio scenarijaus, o jau planuoja reabilitacijos dienotvarkę.
Pirmadienio popietę Kaune susitikęs su vienu geriausių Lietuvoje ortopedu-traumatologu chirurgu Rimtautu Gudu krepšininkas sužinojo, kad po savaitės turės gultis ant operacinio stalo, o paskui laukia keli mėnesiai reabilitacijos. Kiek tiksliai, medikai dar negali atsakyti – tik skalpeliu atvėrus alkūnę paaiškės, kiek rimtos J.Mačiulio bėdos.
Atėnų AEK (Graikija) ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės puolėjui plyšo kairės rankos dvi sausgyslės ir lūžo alkūnės kaulas. Traumą lietuvis patyrė kovo 27 dieną per FIBA Čempionų lygos rungtynes su Bambergo „Brose“, kai pargriuvęs ranka įsirėmė į grindis, o ant jo tricepso užšoko kitas žaidėjas.
„Nemalonu, bet ne pasaulio pabaiga“, – tvirtino 198 cm ūgio puolėjas. Po konsultacijos su R.Gudu ir kitu Lietuvos rinktinės mediku reabilitologu Vyteniu Trumpicku ankstų antradienio rytą J.Mačiulis vėl išskrido į Atėnus. Ten liko jo žmona Agnė ir tarptautinę mokyklą lankančios trys dukterys. Tačiau kitą savaitę jis vėl bus Kaune, kur R.Gudas atliks operaciją.
Iki operacijos puolėjas stengiasi nepiktnaudžiauti nuskausminamaisiais, nors sužeistą ranką kartais gelia taip, kad norisi kaukti.
„Bjauriausia naktimis, nes tą ranką turiu saugoti. Padedu ją ant pagalvių, miegu ant nugaros, bet staigesnis judesys, ir pašoku nuo skausmo. Tada valandą spoksau į lubas, kol vėl užmiegu. Bet vaistų negeriu – skausmas nėra nepakeliamas, o dar ir kepenų žaloti nenoriu“, – sakė J.Mačiulis.
– Jums jau 34-eri, tad dažnas krepšininkas po tokios traumos skelbtų apie karjeros pabaigą, bet jūs pasiryžęs grįžti į aikštę? – „Lietuvos rytas“ paklausė J.Mačiulio.
– Net jei nuspręsčiau baigti karjerą, apie tai niekam neskelbčiau – išeičiau tyliai ramiai. O dabar esu optimistas – ne tiek dėl to, kad dar žaisiu krepšinį, kiek dėl to, kad būsiu sveikas. Dėl to ir darausi operaciją.
Apskritai nesu linkęs savęs gailėtis – toks mano būdas. Nesėdėjau ir nedejavau, kodėl man taip nutiko. Žaisdamas krepšinį visada žinojau, kad bet kurią akimirką galiu gauti traumą. Visi krepšininkai turi būti tam pasirengę, nepaisant amžiaus ar meistriškumo.
Žengei į aikštę, prasidėjo žaidimas, atsirado greitis ir niekada negali žinoti, kas nutiks.
Bet, žinoma, man dar norisi žaisti. Kai atliks operaciją, jeigu ji bus sėkminga, pagysiu, vėl grįšiu į aikštę. Bet niekas dar negali pasakyti, kiek užtruks reabilitacija. O gal po operacijos sužinosiu, kad žaisti jau iš viso nebegalėsiu.
– Rugpjūčio pabaigoje prasidės pasaulio čempionatas, kuriame bus dalijami tiesioginiai kelialapiai į 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes. Ar jau kalbėjotės su Lietuvos rinktinės treneriu Dainiumi Adomaičiu?
– Porąkart kalbėjomės. Apie pasaulio čempionatą dar negalvoju ir jo nelaidoju, nes gali būti, kad atvers alkūnę ir pamatys, jog situacija nėra tokia baisi, kaip atrodė. Arba operacija bus sklandi, reabilitacija – sėkminga, ranka netins, nevyks kitos nesąmonės.
Alkūnė – ne kelis ir ne petys. Jų traumos būna sudėtingesnės. Juolab kad tai – kairė alkūnė, ne pagrindinės mano rankos. Tad bus svarbiausia susigrąžinti jėgą. O reabilitaciją galėčiau baigti ir sugrįžęs į aikštę, apie tai net neįmanoma būtų svarstyti, jei būtų peties arba kelio trauma.
– Kaip vertinate Lietuvos rinktinės galimybes pasaulio čempionate, kurio H grupėje ji kovos su Australijos, Kanados ir Senegalo rinktinėmis?
– Tai stipri grupė ir gal net stipriausia. Bet yra ir kitų stiprių grupių, tik mums savo bėdos atrodo didžiausios. Niekur nedingsi, reikės žaisti su tais varžovais, kuriuos gavome.
Jei nori ką nors nuveikti, vis tiek turėsi nugalėti visus stipriausius. Gal net geriau nuo pat pradžių žaisti su stipriais varžovais, kad nebūtų psichologinio atsipalaidavimo. Juk turime pavyzdžių, kai pradžioje gavę silpnus varžovus su jais kovojome dėl išlikimo.
– Į Lietuvą iš Atėnų parskridote su Kauno „Žalgirio“ krepšininkais, per svarbią dvikovą įveikusiais Pirėjo „Olympiakos“. Kaip vertinate „Žalgirio“ galimybes dar prasibrauti į Eurolygos geriausių komandų aštuonetą?
– Sezono pradžia „Žalgiriui“ buvo ne tokia, kokios daugelis tikėjosi, nes žaidimas nesiklijavo. Tačiau Eurolygoje yra tik keli aiškūs favoritai, tad net nesusiklosčius pirmajai sezono pusei „Žalgiris“ vis dar turi galimybių kovoti dėl aukščiausių pozicijų.
Dabar „Žalgiris“ žaidžia greičiau nei sezono pradžioje, kamuolys daugiau juda ir rezultatai iškart geresni. Neabejoju, kad žalgiriečiai turi galimybę žaisti atkrintamosiose varžybose.
Vidurio puolėjas susižeidė čiurną
Sezono finišo tiesiojoje traumą patyrė ir Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas 26 metų 209 cm ūgio J.Valančiūnas (nuotr.). NBA komandai „Memphis Grizzlies“ atstovaujantis lietuvis per rungtynes naktį į pirmadienį susižeidė dešinę čiurną.
Baigiantis rungtynių su „Los Angeles Clippers“ trečiajam kėliniui J.Valančiūnas nesėkmingai nusileido ant Landry Shameto kojos ir komandos draugų buvo palydėtas į drabužinę.
Rentgeno tyrimas lūžio neparodė, tačiau tikslesnė diagnozė bus nustatyta po išsamesnės apžiūros. Bet kuriuo atveju šį NBA sezoną vidurio puolėjas į aikštę nebegrįš.
