Šį sezoną Stambulo „aludariai“ žaidžia dar geriau. Jie tvirtai pirmauja Eurolygoje, lenkia visus varžovus Turkijos superlygoje ir skuba pasinaudoti tuo, kad jų gretose spindi amerikietis Shane‘as Larkinas.
27 metų 182 cm ūgio „Anadolu Efes“ lyderis Sh.Larkinas šį sezoną jau penkis kartus buvo pripažintas naudingiausiu Eurolygos turo krepšininku ir gavo sausio mėnesio geriausio žaidėjo prizą. Jis prieš kelias savaites pagerino šiuolaikinės Eurolygos rezultatyvumo rekordą (per rungtynes pelnė 49 taškus), užima pirmąją vietą turnyro rezultatyviausių krepšininkų lentelėje (pelno vidutiniškai 21,8 taško) ir yra pagrindinis, o gal net vienintelis pretendentas į geriausio Eurolygos sezono žaidėjo prizą.
Ketvirtadienį Eurolygoje stabdyti šį žaidėją teks Kauno „Žalgirio“ krepšininkams.
Gyslose – sportininko kraujas
Nors Sh.Larkinas išgarsėjo Europoje, jo tėvynėje Larkinų pavardė garsi anaiptol ne dėl Shane‘o. „Anadolu Efes“ gynėjo tėvas Barry praėjusio amžiaus pabaigoje ir šio amžiaus pradžioje buvo vienas geriausių JAV beisbolininkų – dvylika kartų žaidė profesionalų lygos Žvaigždžių rungtynėse, atstovaudamas gimtojo Sinsinačio miesto „Reds“ komandai tapo MLB čempionu ir 2012 metais buvo išrinktas į beisbolo Šlovės muziejų.
Trys Shane‘o dėdės irgi buvo sportininkai. Stephenas Larkinas irgi žaidė beisbolą ir trumpai kartu su vyresniuoju broliu Barry atstovavo „Reds“ komandai (tiesa, Aukščiausioje lygoje žaidė tik vienerias rungtynes), krepšinį žaidęs Byronas Larkinas buvo išrinktas į NCAA geriausių krepšininkų antrąjį penketą, bet nepateko į NBA ir kelis sezonus žaidė žemesnėse JAV lygose bei užsienyje, Mike‘as Larkinas pasirinko amerikietišką futbolą ir buvo Notrdamo universiteto komandos kapitonas, tačiau taip pat nesugebėjo prasimušti į Šiaurės Amerikos profesionalų lygą.
Shane‘as vaikystėje bandė žengti tėvo pėdomis. Jis dažnai sukiodavosi „Reds“ treniruotėse, o šios komandos beisbolininkai pamokė jį atmušti kamuoliuką ir kitų pagrindinių žaidimo paslapčių. Tačiau Shane‘ui nuėjus į pirmąją vaikų komandos treniruotę, treneris septynmečiui vaikiui pasakė, kad jis viską daro netaisyklingai. „Tai nužudė mano portraukį beisbolui ir aš daugiau niekada nebenorėjau jo žaisti“, – prabėgus keliolikai metų nesėkmingą bandymą tapti beisbolininku prisiminė Sh.Larkinas.
Shane‘as iš beisbolo aikštės pasuko į krepšinio salę. Ir nors tarp krepšininkų jis visą laiką buvo vienas žemiausių, šis žaidimas jam tiko kur kas labiau. „Buvau hiperaktyvus vaikas. Nenorėjau žaisti beisbolo ir laukti, kol man atskries kamuoliukas. Norėjau žaisti žaidimą, kuriame galėčiau ilgai būti su kamuoliu“, – prisipažino krepšininkas.
Kenčia dėl nerimo sutrikimo
Sh.Larkinas užaugo Floridoje, kur iš didžiausio Ohajo valstijos miesto Sinsinačio persikėlė jo tėvai, tačiau baigęs vidurinę mokyklą ketino vėl pratraukti į Šiaurę ir 2011 metais įstojo į DePaulo universitetą Čikagoje.
Vis dėlto dar prieš mokslo metų pradžią krepšininkas išvyko iš Iljinojaus. Nors Sh.Larkinas labai norėjo žaisti DePaulo universiteto komandoje, prisitaikyti sutrukdė jį kankinęs obsesinis-kompulsinis sutrikimas – nerimo sutrikimas, kuriuo sergantys žmonės nuolat kartoja tuos pačius veiksmus (pavyzdžiui, keliskart iš eilės plaunasi rankas) ir viešose vietose bijo liesti daiktus.
„Keisčiausia, kad aš negalėjau paspausti lifto mygtuko ar atsukti vandens čiaupo, nes „jie yra tokie purvini“, tačiau krepšinio aikštėje, kurioje vaikinai kasydavosi pažastis ar krapštydavo nosį ir paskui liesdavo kamuolį, viskas būdavo puiku. Galėdavau valandas žaisti tuo pačiu kamuoliu, o paskui netgi eiti su draugais valgyti mėsainių prieš tai nenusiplovęs rankų. Pats to negaliu suprasti“, – duodamas interviu ESPN apie savo sutrikimą pasakojo Sh.Larkinas.
Išvykus į tolimą miestą ir mažai bendraujant su artimaisiais, krepšininkui buvo ypač sunku, todėl jis nusprendė grįžti arčiau namų. Sh.Larkinas gavo NCAA leidimą pakeisti komandą ir pradėjo atstovauti Majamio universitetui.
Nerimo sutrikimas nepraėjo, tačiau šeima ir naujas terapeutas, pasiūlęs meditacijos bei atsipalaidavimo kursą, padėjo krepšininkui pasijusti daug geriau.
Studentų lygoje neužsibuvo
Majamio universiteto komandoje Sh.Larkino statistika (14,5 taško ir 4,6 rezultatyvaus perdavimo antrajame sezone) nebuvo iš kojų verčianti. Vis dėlto „Hurricanes“ gynėją labai vertino ir jo komandos treneriai, ir varžovai.
„Jis žino savo vaidmenį ir labai retai klysta. Kamuolys jo rankose yra saugus. Jis yra lyg treneris aikštėje, jam nereikia kiekvieną akimirką sakyti, ką privalo daryti. Jis pasitiki savimi ir atlieka tai, ką būna sumanęs“, – Sh.Larkiną gyrė pagrindinės varžovės Floridos valstybinio universiteto komandos treneris Leonardas Hamiltonas.
Sh.Larkino vedama Majamio universiteto komanda 2013 metais pirmą kartą tapo Atlanto pakrantės grupės čempione ir vos antrą kartą istorijoje pateko į NCAA atkrintamųjų varžybų aštuntfinalį, o pats Sh.Larkinas trenerių balsavime buvo išrinktas geriausiu sezono Atlanto pakrantės grupės krepšininku.
Savo vertę pajutęs Sh.Larkinas nusprendė, kad nebeverta ilgiau žaisti studentų varžybose ir jau po antrojo kurso padavė prašymą į NBA naujokų biržą. Savo ruožtu stipriausios pasaulio lygos klubai nusprendė, kad gynėjas yra pasiruošęs – 2013 metų naujokų biržos pirmajame rate jį 18-uoju šaukimu pakvietė „Atlanta Hawks“ klubas.
NBA lygoje savo vietos nerado
Sh.Larkinas paskubėjo. Nuo 2013 iki 2016 metų per tris sezonus jis atstovavo trims NBA klubams „Dallas Mavericks“, „New York Knicks“ ir „Brooklyn Nets“, bet nė viename negavo tokio vaidmens, kokio tikėjosi. Pirmajame profesionalo sezone krepšininkas apskritai daug laiko praleido dukterinės G lygos komandoje „Texas Legends“.
„Universitete žaidžiau įžaidėjo pozicijoje ir mane pasirinko NBA naujokų biržos pirmajame rate, bet iš tiesų esu atakuojantis gynėjas, – kodėl jam nepavyko įsitvirtinti Šiaurės Amerikos profesionalų lygoje, aiškino Sh.Larkinas. – Kai patekau į NBA, bandžiau prisitaikyti ir būti tuo, kas nesu. Manau, dėl to nesijaučiau gerai.
NBA visada buvo mano svarbiausias tikslas. Turėjau kelias galimybes žaisti kažkiek minučių ir užsidirbti pinigų. Bet tos galimybės buvo ne tokios, kokių tikėjausi“.
„Knicks“ ir „Nets“ ekipose Sh.Larkinas kartais patekdavo į starto penketą, bet šios komandos nebuvo stiprios ir nenukeliaudavo iki atkrintamųjų varžybų. Geriausiame trečiajame sezone Sh.Larkinas pelnydavo 7,3 taško ir atlikdavo 4,4 rezultatyvaus perdavimo.
Krepšininkas nusprendė, kad atėjo laikas įgyti kitokios patirties ir 2016 metų vasarą pasirašė vieno sezono sutartį su Vitorijos „Baskonia“.
Pereiti į „Barcelona“ nepavyko
Amerikiečiui tiko europietiškas krepšinis. Atstovaudamas Vitorijos komandai jis buvo išrinktas geriausiu 2017 metų vasario mėnesio ACB lygos krepšininku ir pateko į šios lygos sezono geriausių krepšininkų antrąjį penketą. „Baskonia“ vadovai norėjo susieti savo ateitį su Sh.Larkinu ilgesniam laikui, bet gynėjas sulaukė daugiau patrauklių pasiūlymų. Galiausiai jis susiderėjo dėl dviejų sezonų 5,5 mln. eurų vertės sutarties su kitu Ispanijos klubu „Barcelona“.
Pereiti į „mėlynų-granatinių“ gretas sutrukdė ACB lygos taisyklės. Pagal jas, jei buvęs klubas pasiūlo krepšininkui tokį patį ar didesnį atlyginimą, žaidėjas privalo likti senojoje darbo vietoje.
„Baskonia“ pasinaudojo šia taisykle. Nors „Barcelona“ pažadėta suma Vitorijos klubo mastais buvo vos ne kosminė, jis pateikė tokį patį pasiūlymą ir Sh.Larkinui liko du pasirinkimai: likti „Baskonia“ arba išvykti į kitą šalį. Krepšininkas likti Vitorijoje nenorėjo ir galiausiai nusprendė vėl pabandyti jėgas NBA lygoje. Šįkart sukirto rankomis su „Boston Celtics“.
Beje, jei Sh.Larkinas kada nors norės grįžti į Ispanijos lygą, jam gali iškilti ta pati kliūtis. „Baskonia“ išsaugojo pirmumo teisę pasirašyti su juo sutartį. Krepšininkui susitarus su bet kuriuo kitu ACB lygos klubu, „Baskonia“ gali užblokuoti perėjimą pateikdama tos pačios vertės pasiūlymą.
Turkijoje – kaip namie
Dar vienas Sh.Larkino bandymas įsitvirtinti NBA lygoje taip pat nebuvo toks, kokio tikėjosi pats krepšininkas. Jis 2017-2018 metų sezone pelnydavo tik 4,3 taško, į aikštę būdavo įleidžiamas ne kiekvienose rungtynėse ir pasibaigus čempionatui vėl pradėjo žvalgytis į Europą. Labiausiai jį sudomino „Anadolu Efes“ variantas.
Sh.Larkinas neprašovė. Praėjusį sezoną jis buvo viena ryškiausių Europos krepšinio figūrų, o sėkmingus metus vainikavo jam įteiktas Turkijos lygos finalo naudingiausio krepšininko prizas. Stambule gynėjui viskas tiko ir jis pirmą kartą profesionalo karjeroje liko tame pačiame klube antrą sezoną.
Tiesa, praėjusių metų vasarą dėl Sh.Larkino ateities kilo nemažai klaustukų. Amerikietis vėl svarstė kelių NBA klubų kvietimus, bet galiausiai padėjo parašą ant sutarties su „Anadolu Efes“. Manoma, kad Sh.Larkinas šį sezoną turėtų uždirbti 2,6 mln. dolerių, o jei sutiks likti dar sezoną, per jį gaus 2,8 mln. dolerių.
„Manau, kad praėjusį sezoną smarkiai užaugau kaip krepšininkas. Tobulėti padeda man tenkanti atsakomybė, man patinka trenerių skirtas vaidmuo. Esu dar gana jaunas ir krepšinį žaisiu ilgai, o likęs Stambule galiu žengti dar vieną didelį žingsnį į priekį, – „Eurohoops“ interneto svetainei savo sprendimą paaiškino Sh.Larkinas. – Čia galiu būti tuo, kas iš tiesų esu“.
„Manau, kad Shane‘as šiuo metu yra geriausias Europos krepšininkas, – prieš kelias savaites sakė „Anadolu Efes“ treneris Erginas Atamanas. – Jam patinka žaisti mūsų komandoje, kurioje visi krepšininkai yra draugai. Jam patinka mūsų žaidimo sistema, kurioje jis jaučiasi reikalingas. Jis ne tik pelno taškus. Jis visada atiduoda visas jėgas, kovoja, ginasi“.
Kad Turkijoje jaučiasi puikiai, patvirtina Sh.Larkino ketinimas žaisti šios šalies rinktinėje. Oficialiai dar nepaskelbta, kad krepšininkas gavo Turkijos pasą, bet svarbiausi formalumai, regis, jau sutvarkyti. Tą prieš kelias dienas asmeninėje „Twitter“ paskyroje patvirtino pats Sh.Larkinas. „Turkijoje vis labiau jaučiuosi kaip namie“, – sako Eurolygos žvaigždė.
