„Treneri, apsisprendžiau“, – prieš kelias dienas atvirus M.Kalniečio žodžius išgirdo R.Radvila.
Krepšininkas apie savo sprendimą galiausiai baigti krepšininko karjerą pirmiausiai pranešė artimiesiems, o vienas jų – ir pirmasis treneris R.Radvila, užauginęs vieną geriausių Lietuvos krepšininkų.
„Treneri, nenorėčiau, kad šią žinią sužinotumėte iš spaudos. Norėčiau, kad ją išgirstumėte tiesiai šviesiai. Baigiu karjerą“, – vaikystės autoritetui pranešė M.Kalnietis.
R.Radvila pripažįsta, kad išgirdus šią žinią apėmė liūdnos nuotaikos.
„Mantas man buvo varomoji jėga, kurią vis norėjosi matyti ir matyti. Net nežinau, kam pastarieji metai buvo sunkesni – man ar jam. Visada susiskambindavome, klausdavau, kaip traumos, kaip jaučiasi. O dabar nebus tokių pokalbių“, – pripažįsta treneris.
Pirmuosius žingsnius krepšinyje M.Kalnietis žengė Arvydo Sabonio krepšinio mokykloje, kur jo treneriu tapo R.Radvila. Iš šio trenerio krepšinio paslapčių įžaidėjas mokėsi iki pat pilnametystės. Ir pats R.Radvila puikiai prisimena laikus, kuomet augino, o vėliau ir išleido 1986-aisiais gimusių vaikinų kartą.
„Man buvo 34-eri, kuomet baigiau treniruoti 1986-ųjų kartos krepšininkus. Puikiai prisimenu paskutinę treniruotę. Paskutinis iš salės tuomet išėjo Andrius Aleksandrovas, likau aš, į lentyną dėliojau paskutinius kamuolius. Supratau, kad viskas baigėsi – rytoj nebus treniruočių, nereiks ruoštis. Buvo labai keista. Panašios mintys užplūdo ir šnekant su M.Kalniečiu, kai šis pranešė apie pabaigą. Ateina toks laikas, kai protas nori, bet kūnas nebegali. Apie tai ir šnekėjome, jis sakė, kad nebenori būti inkaru. Taip pat pakalbėjome apie jo ateitį“, – atviravo R.Radvila.
2005–2006 m. sezono antroje pusėje „Žalgirio“ pagrindinėje komandoje debiutavęs ir su pertraukomis beveik 10 sezonų klube praleidęs kaunietis taip pat vilkėjo Krasnodaro „Lokomotiv–Kuban“, Milano „Olimpia“ ir Vilerbano ASVEL klubų marškinėlius.
Visgi dar ryškesnį pėdsaką žaidėjas paliko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje, su kuria jis dukart laimėjo Europos čempionato sidabro medalius (2013 m. ir 2015 m.), kartą iškovojo pasaulio čempionato bronzą (2010 m.).
M.Kalniečio žaidimas rinktinėje ir klube buvo skirtingas. Jis tapo kovingos Lietuvos komandos simboliu, o vėliau ir kapitonu, kuris vedė nacionalinę rinktinę skambių pergalių link.
„Jam visada svarbiau buvo komanda nei jis pats. Viename pirmųjų savo turnyro Klaipėdoje jis norėjo būti geriausiu, darė viską vienas, bet pataikė tik vieną metimą iš 11 bandymų ir netapo naudingiausiu čempionato žaidėju. Tada jam atskaičiau didelį moralą, kad jei nori būti geriausiu, reikia padėti kitiems, o vėliau ir kiti padės tau tapti geriausiu. Po šio pokalbio jis pakeitė požiūrį.
Jei kiti krepšininkai, kai jiems asmeniškai nesiseka, spardo suolą, mėto rankšluostį ar kitaip reiškia nepasitenkinimą, Mantas darydavo atvirkščiai, skatindavo kitus, ragindavo nepasiduoti. Kitaip sakant, nekreipdavo dėmesio į savo nelaimę. Jis – komandiškas, draugiškas žaidėjas. Visgi dažnai savo emocijų nerodydavo, jei jos matydavosi, reikšdavo, kad jam tikrai labai sunku“, – prisimena R.Radvila.
Lietuvos krepšinio metraščiuose M.Kalniečio pavardė nuguls tarp geriausių rinktinės įžaidėjų – Šarūno Jasikevičius ir Šarūnas Marčiulionio.
„Smagu už M.Kalnietį. Jo darbas atsipirko. Labai geru krepšininku gali tapti arba visiškas darbininkas, arba talentingas darbininkas. Vien tik talento neužteks. Jis tikrai daug dirbdavo, buvo ir talento. Bet darbo iš jo neatimsi. Man smagu už tai, kiek darbo jis įdėjo, manau, kad pastangos atsipirko su kaupu“, – džiaugėsi treneris.
Treneris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo ir kadrais iš M.Kalniečio vaikystės, kurie sužadino šalies krepšinio bendruomenės jausmus.
„Daug atsimenu. Ir prisiminsiu. Visam. Nes tu net nežinodamas esi dalelė ir manęs. Ir tavo pataikytas metimas ar atliktas perdavimas priverčia vėl ir vėl mano širdelę pašokti aukščiau“, – jautriai rašė R.Radvila.
Paskutinės M.Kalniečio karjeros rungtynės įvyks sausio 29-ąją „Žalgirio“ arenoje, kuomet Lietuvos krepšinio lygoje žalgiriečiai priims Jonavos komandą.
