Prie rinktinės prisidėjęs po penkerių metų pertraukos D.Motiejūnas šioje akistatoje pelnė 12 taškų ir atsikovojo 3 kamuolius.
Pirmadienį Klaipėdoje dvikova su Suomija Lietuvos rinktinė baigė pasirengimą pasaulio čempionatui namuose. Dabar Kazio Maksvyčio kariauna krausis lagaminus į Taivaną, kur sužais du kontrolinius mačus, o jau rugpjūčio 25 dieną pradės kovas pasaulio čempionate.
– Sakote, kad pergalingame mače jums daug kas nepatiko?, – buvo paklaustas D.Motiejūnas.
– Taip. Daug broko, labai daug žaidybinio broko. Jei būtų vienas ar kitas blogas perdavimas, o kai tokie nevykę pastovūs perdavimai... Juos iki čempionato reikia visiškai ištrinti.
– Antroji pergalė, kai turėdami dviženklę persvarą iššvaistote ją ir vos ne vos laimite? Nesugebate „uždaryti“ rungtynių?
– Tai ne uždarymas, o neišpildymas tų derinių, kurie yra būtini išpildyti. Kažkoks skubėjimas – jei reikia bėgti, tai bėgti galvojant, o ne be galvos. Tos vaikiškos klaidos... Tiesiog brokas, didelis brokas žaidime. Jį taisyti reikia.
– Bet po trijų pralaimėjimų gal ši pergalė psichologiškai svarbi?
– Man ji kaip tik suteikė daugiau sunkumo. Pergalė yra pergalė, bet po tokio laimėjimo su tokiu žaidimu – nuotaika man slogi. Nežinau, kaip kitiems, bet man slogi nuotaika.
– Pirmoje akistatos dalyje buvo dešimt klaidų, o jau po pertraukos sumenko jos iki dviejų klaidų.
– Iš tos pusės, buvo šiek tiek geresnis žaidimas, bet nuvažiavus į pasaulio čempionatą negalima žaisti tik pusę rungtynių. Reikia žaisti visas rungtynes – visas 40 minučių. Apie ką ir kalbu – reikia visas minutes žaisti kokybišką krepšinį ir žiūrėti į priekį.
– Suomijos lyderis Lauri Markkinenas pelnė 32 taškus. Tai reiškia, kad po pirmojo mačo nebuvo padarytos išvados ties šiuo krepšininku?
– Akivaizdu, kad nepadarytos išvados. Dauguma taškų buvo pelnyti po greito puolimo, po atsikovotų kamuolių.
Sakėme, kad žaisime vienaip, paaiškėjo, kad kovojame kitaip. Visi turime į save pasižiūrėti, turime prisiimti atsakomybę. Tai nebuvo tos varžybos, po kurių galėtume pasakyti, kad kažką nuveikėme gero.
– Apibendrinus pasirengimo etapą ir mačą su suomiais – jis buvo sėkmingas?
– Buvo ir gerų momentų, ir blogesnių. Na, negalime nusileisti iki varžovo lygio – šiandien mes iš esmės buvome daug geresnė komanda.
Tai parodėme kovodami su prancūzais. Tačiau šiandien nusileidome iki suomių ir leidome sau kovoti taškas į tašką su jais. Reikia pasiimti pozityvą, tačiau šiai dienai tai buvo žingsnis atgal.
– Koks pažymys būtų rinktinei per pasirengimo etapą Lietuvoje?
– Treneriams apskritai nėra jokių pretenzijų. Jie puikūs. O apie mus – tas greitas žaidimas nuo chaotiško yra du skirtingi dalykai. Mes norime žaisti greitai, spausti tą kamuolį, tačiau atsiranda daug broko. Tad reikia surasti tą viduriuką. Kur jis...
– Jonas Valančiūnas ėmėsi lyderystės šioje dvikovoje – kiek jis rodo pavyzdį visai komandai.
– Jis yra kapitonas, lyderis ir džiaugiuosi, kad jis rodo pavyzdį su savo buvimu čia, energija, žaidimu. Tikrai džiugu, kad komandoje yra toks žaidėjas, kaip Jonas.
– Ar nustebino toks J.Valančiūno dėjimas uždėjus ranką už galvos?
– Aš jam iš karto pasakiau per minutės pertraukėlę, kad jis man su tokiu dėjimu priminė Robertą Javtoką. Jeigu atsimenate. Sakiau, kad kopijuoja Robertą. Džiugu, smagu – tokie momentai užveda komandą ir sukelia geras emocijas ir mums, ir sirgaliams.
– Rungtynes stebėjo pilna Klaipėdos arena. Kiek tai pridėjo jėgų?
– Tikrai daug. Smagu matyti tiek sirgalių. Buvo smagu po Panevėžio, nes ten nežinau kiek žmonių susirinko. Nuvažiavome į Suomiją, į Prancūziją – pilnos salės, tai kažkaip...
Aišku, iš pradžių nekreipėme dėmesio, gal pirmos rungtynės, sirgaliai nenori susirinkti, bet nuvažiavę ten pamatėme, kad visi važiuoja, serga, tai truputį slogu buvo.
Bet paskutinės dvejos rungtynės pilnutėlėse arenose – ačiū sirgaliams už palaikymą, tai daug mums reiškia. Dėl jų palaikymo mes ir kovojame.
