Šiemet, pažymint didžiosios pergalės dvidešimtmetį, lrytas.lt pažvelgė, kaip susiklostė čempionų likimai.
2003-ieji
Prieš dvidešimt metų niekam nekilo abejonių, kad klaipėdietis Saulius Štombergas labiausiai vertas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kapitono pareigų. 29 metų puolėjas buvo gerbiamas dėl charakterio savybių, o ir patirties turėjo sukaupęs daugiau nei bet kuris kitas rinktinės žaidėjas.
S.Štombergas nebuvo vyriausias (Eurelijus Žukauskas buvo beveik keturiais mėnesiais vyresnis), tačiau Lietuvos rinktinėje debiutavo anksčiausiai ir vienintelis buvo laimėjęs 1995 metų Europos pirmenybių sidabro medalį.
Autoritetą dar labiau sustiprino du olimpiniai bronzos apdovanojimai ir 1999 metų Eurolygos čempiono vardas. Į Europos pirmenybes S.Štombergas atvyko po Kauno „Žalgiryje“ baigto sezono, bet jau pasirašęs sutartį su Kazanės „Uniks“ klubu.
Kapitonas komandai rodė tinkamą pavyzdį. S.Štombergas per Europos pirmenybes pelnydavo 13,7 taško ir buvo išrinktas į geriausių turnyro žaidėjų penketą. S.Štombergo pavardė atsidūrė greta Šarūno Jasikevičiaus, prancūzo Tony Parkerio, ruso Andrejaus Kirilenkos ir ispano Pau Gasolio.
Geriausiųjų penkete tąkart neliko vietos vokiečių vunderkindui Dirkui Nowitzkiui. Nieko nuostabaus, nes net per Lietuvos ir Vokietijos komandų rungtynes ryškiausiai spindėjo ne D.Nowitzki.
Vokiečių lyderis tą dieną pelnė vos 19 taškų ir tik bejėgiškai stebėjo, kaip kamuolys skrodžia tinklelį po S.Štombergo metimų. Lietuvos rinktinės kapitonas varžovams atseikėjo 28 taškus (3/4 dvitaškių, 5/8 tritaškių, 7/7 baudų).
Kitą stiprų asmeninį pasirodymą S.Štombergas surengė per pusfinalio rungtynes su prancūzais, į kurių krepšį įmetė 22 taškus. Prie pergalės finalo rungtynėse su Ispanijos komanda S.Štombergas pridėjo 9 taškus.
Po 2003-iųjų
Nuo 1995 iki 2004 metų S.Štombergas nepraleido nė vieno didžiojo turnyro, kuriame žaidė Lietuvos rinktinė. Dideliu jo indėlio įvertinimu tapo garbinga pareiga per 2004 metų Atėnų olimpinių žaidynių atidarymą nešti Lietuvos vėliavą. Tačiau po Atėnų žaidynių puolėjas, kuriam tuo metu buvo tik 30 metų, paskelbė, kad baigia karjerą nacionalinėje komandoje.
Po Europos pirmenybių S.Štombergas dar žaidė „Uniks“ ir Stambulo „Ülker“ klubuose. 2007 metais jis nusprendė baigti profesionalo karjerą, bet žodis nebuvo galutinis.
Tų pačių metų rudenį Europos čempionas prisidėjo prie Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) žaidusio Palangos „Naglio“, o 2009 metais dar sykį išvyko į „Uniks“ klubą. Paskutines karjeros rungtynes jis žaidė Tatarstano sostinės komandoje 2010 metų pavasarį.
Baigęs žaisti S.Štombergas iš krepšinio nepasitraukė. Jis tapo treneriu.
Trenerio karjera nebuvo tokia sėkminga, kaip krepšininko. S.Štombergas treniravo „Žalgirio“ dublerius, po to prisidėjo prie „Žalgirio“ pagrindinės komandos trenerių štabo, o 2013 metų rudenį, Kauno klubui nutraukus sutartį su graiku Iliju Zouru, buvo paskirtas vyriausiuoju treneriu. Tačiau šiose pareigose S.Štombergas dirbo tik kelis mėnesius ir 2014 metų balandį turėjo užleisti vyriausiojo trenerio postą Gintarui Krapikui.
Dar tuomet, kai 2007 metais pirmą kartą baigė žaidėjo karjerą, S.Štombergas pabandė užsiimti nekilnojamojo turto verslu. Tačiau prasidėjusi finansinė krizė pakišo koją pradedančio verslininko planams, būtent dėl verslo sunkumų S.Štombergas tuomet dar sykį išvyko į Kazanės klubą.
Vis dėlto prisvilęs pirmas blynas S.Štombergo neatbaidė. Praėjusio dešimtmečio viduryje, po trumpos ir nesėkmingos trenerio karjeros, viešumos vengiantis buvęs krepšininkas vėl užsiėmė nekilnojamo turto verslu gimtojoje Klaipėdoje. Jo vadovaujama „Ford Palace“ bendrovė vykdė „Saulės miesto“ daugiabučių kvartalo projektą.
