Vienoje serijoje pagrindiniu veikėju tapo Kaunas, ir pasaulis pamatė, ką lietuviams reiškia krepšinis.
Viskas prasideda nuo niūraus sovietinių daugiabučių kiemo.
Šalta, pilka, ant asfalto telkšo balos. Bet tarp tų namų stovi krepšinio lenta su lanku, kad ir be tinklelio. Tokie NBA serialo „Krepšinio miestai“ serijos apie Kauną pirmieji kadrai.
Tokia daugybės Lietuvos krepšininkų pradžia su kamuoliu, vaikystėje svajojant patekti į Kauno „Žalgirį“, gal į NBA ir neabejotinai į Lietuvos rinktinę.
Pateko tarp išrinktųjų
„Labai daug talentingų žaidėjų gimė būtent mūsų mieste“, – filme teigė Šarūnas Jasikevičius, užaugęs Kaune. Kaip ir pirmasis lietuvis NBA Š.Marčiulionis, kaip ir paskui jį į NBA prasimušę Arvydas Sabonis, Žydrūnas Ilgauskas, Linas Kleiza, Donatas Motiejūnas.
Nors pastarasis yra vienas iš vos dviejų tikrų kauniečių šių metų Lietuvos krepšinio rinktinėje, kuri kitą savaitę pradeda kovą pasaulio krepšinio čempionate, pusė nacionalinės komandos žaidėjų yra atstovavę „Žalgiriui“.
„Dėl meilės krepšiniui ir stiprių ryšių su NBA Kaunas buvo savaime suprantamas pasirinkimas“, – apie sprendimą įtraukti Kauną tarp aštuonių Europos krepšinio miestų „Lietuvos rytui“ sakė NBA turinio Europai ir Viduriniams Rytams prodiuserė Sara Trombetta.
Kiti patekę į NBA eterį miestai – Belgradas, Bolonija, Paryžius, Salonikai, Stambulas, Sevilija bei Lėverkuzenas su Kelnu.
Bet tik Kaune NBA kūrėjai rado tiek giliai į kraują įaugusį žmonių pasididžiavimą savo krepšiniu, savo miestu ir nepaprasta savo šalies istorija.
Gilinosi į istoriją
Viskas prasidėjo, kai 1922-ųjų balandį Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandos ir Kauno miesto rinktinės. Rezultatas – 8:6.
Tuo metu Vilnius buvo Lenkijos sudėtyje, tad šalies sostine tapęs Kaunas virto ir sporto centru.
„Iš čia plito sportas ir jo sąjūdis. Iš laikinosios sostinės – į visą Lietuvą“, – filme pasakojo Lietuvos sporto muziejaus kuratorius Eugenijus Rūkas.
„Meilė „Žalgiriui“ – nuo istorinių laikų. Ji – mūsų kraujyje.
Kauniečio tai tikrai, lietuvio – daugiau mažiau tikrai, – sakė „Žalgirio“ sirgalius ir būgnininkas Mindaugas Šatkus. – Kauniečiai yra užaugę su tomis emocijomis. Tai ne išmokta, o yra širdyje, smegenyse, visur.“
NBA prodiuseriai dukart buvo atskridę į Kauną filmuoti miesto vaizdų ir interviu. Kad perteiktų pasauliui krepšinio reikšmę miestui, jie nusprendė įsigilinti į sudėtingą šalies istoriją, o ne vien parodyti dabartinio miesto gyvenimo vaizdus.
„Bolonijoje pasakojome apie maistą, Paryžiuje – apie madą. O Kaune esmė buvo suprasti, kodėl miestas ir jo krepšinis tapo toks, koks yra šiandien.
Kodėl Š.Marčiulionio istorija ir jo kelias iš Lietuvos į NBA tokie svarbūs. Kad suprastum dabartį, turi žinoti istoriją“, – aiškino S.Trombetta.
„Per krepšinį – ne per sportą, o per krepšinį – žmonės pradėjo jaustis laisvesni, – kalbėjo pirmasis lietuvis NBA Š.Marčiulionis. – Ne pats žaidimas, o laimėjimai atsispindėjo žmonių psichologijoje. Manau, kad tai paskatino Sąjūdį ir visa kita. „Žalgiris“ ir krepšinis.“
Š.Marčiulionis dainavo
NBA prodiuseriai ištraukė iš archyvų seniai pamirštus kadrus iš tų laikų, kai Lietuva dar nebuvo laisva ir 1988 m. į Vilnių atskrido „Atlanta Hawks“ sužaisti su Sovietų Sąjungos rinktine sostinės Sporto rūmuose.
„Tada mes apie NBA žinojome arti nulio“, – sakė komentatorius Linas Kunigėlis.
Jis pasakojo pasauliui, kad netgi Š.Marčiulioniui išvykus į „Golden State Warriors“ lietuviams buvo sunku tai suvokti ir juo labiau sekti jo žaidimą mistinėje Kalifornijoje. Tais laikais niekas Lietuvoje nematė filme rodomų kadrų, kaip Š.Marčiulionis užsimerkęs verždavosi krepšio link negailėdamas savo kūno.
Būtent jo įtaka NBA pastūmėjo pasaulį pastebėti ir įsimylėti Lietuvos krepšinį, kai ką tik atgimusi valstybė kovėsi dėl vietos 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse ir ieškojo rėmėjų.
S.Trombetta praleido ilgas valandas knisdamasi senuose NBA įrašuose, kol atrado kelias nepaprastai emocingas scenas: JAV arenos viduryje į mikrofoną Lietuvos himną gieda Š.Marčiulionis ir treneris Donnie Nelsonas, o jiems pritaria grupės „Grateful Dead“ gitaristas Bobas Weiras.
Kitoje scenoje, jau patekus į olimpiadą, batika išmargintais marškinėliais apsivilkę Lietuvos krepšininkai sėdi aplink vakarienės stalą restorane Barselonoje ir kažkas Š.Marčiulioniui į rankas įduoda gitarą.
„Ką dainuojam?“ – vyrų klausia tuo metu 28 metų Š.Marčiulionis.
Jis pradeda groti ir dainuoti kauniečių hitą „Žemyn upe“: „Mes prie Nemuno užaugę, mylim savo miestą Kauną, jeigu niekas neužpyks, Kaunas Lietuvos širdis.“ Priedainį traukia visi.
Pusė tos pirmosios Lietuvos olimpinės rinktinės žaidėjų gimė ir krepšinio mokyklas lankė Kaune.
„Pamačius pirmą filmo montažą man ašaros kaupėsi akyse. Ten tiek ypatingų vaizdų. Mane jie sujaudino, tikiuosi, ir žiūrovus, – sakė S.Trombetta. – Kai Š.Marčiulionis atliko Lietuvos himną Amerikos arenoje, momentas buvo ypatingas.
Daugybė amerikiečių turbūt net nežinojo, kur yra Lietuva, bet tada jie pajuto, kokį pasididžiavimo jausmą turi šie žmonės.“
Visos kartos turi pavyzdžių
„Senojoje Europoje nėra kitos šalies, kuri taip mylėtų seną brangų krepšinį“, – padarė išvadą italų „La Gazzetta della Sport“, kai 2003-iaisiais lietuviai į viršų iškėlė Europos čempionų taurę.
Kai po trijų brangių olimpinių bronzų Lietuvos rinktinė 2003 m. rugsėjo 14 d. Stokholme iškovojo Europos auksą, suaugę vyrai susigraudinę braukė ašarą, jaunimas su vėliavomis bėgo į gatves ir nepažįstami bučiavosi gatvėje. Buvo akivaizdu, kad lietuviams krepšinis nėra tik žaidimas.
Tą čempionišką vakarą prieš 20 metų Š.Jasikevičius buvo išrinktas naudingiausiu žaidėju, bet spaudos konferencijoje jis kalbėjo ne apie save, o apie tai, ką tai reiškia Lietuvos krepšiniui. Kad kai jis pradėjo žaisti krepšinį, lygiavosi į Arvydą Sabonį, Š.Marčiulionį ir Rimą Kurtinaitį, o dabar, laimėjus jo kartai, Lietuvoje vaikai vėl turės pavyzdį.
„Jis jautė, kad tai buvo tarsi skola, kurią jis turėjo grąžinti, – apie pergalės reikšmę filme pasakojo L.Kunigėlis. – Tas estafetės perdavimas, ta graži emocinė banga, ji eina ir eina tolyn.“
Bandydama suprasti Lietuvos gebėjimą karta po kartos auginti krepšininkus NBA filmavo vaikus ir trenerius krepšinio mokyklose Kaune, kur niekas neslėpė svajonių tapti profesionaliais krepšininkais.
„Gal ir būsiu po kokių dešimt metų treniravimosi. Gal netgi pateksiu į „Žalgirį“, – NBA kameroms drąsiai sakė vienas pradinukas.
„Mes net kai su jaunais žaidėjais rašomės sutartis, sakome: norime, kad jūs būtumėte, bet tik penki ar dešimt procentų iš visų būsite geri krepšininkai, – filme kalbėjo buvęs „Žalgirio“ vadovas, dabartinis Eurolygos direktorius Paulius Motiejūnas. – Bet išėję iš mūsų sistemos turite būti ir geri žmonės, kuriems rūpi ir miestas, kuriam atstovaujate, ir pirmiausia šalis, kurioje esate.“
Žiūrėti – nemokamai
Ką krepšinis reiškia Kaunui, nereikia aiškinti lietuviams, bet svetimšaliams dažnai net Lietuvos kontūrus žemėlapyje sunku surasti, o kur jau Kauną.
Kaip sakė „Krepšinio miestų“ prodiuserė S.Trombetta, ji pati nebuvo girdėjusi apie Kauną iki tol, kol nepradėjo dirbti krepšinyje. Todėl dabar ji laiminga, kad apie nepaprastą miesto ir krepšinio romaną sužinos didelė auditorija, nes anksčiau buvusios mokamos, nuo šiol visos serijos yra laisvai prieinamos internete NBA programėlėje ir svetainėje.
„Kaune klausantis žmonių pasakojimų buvo justi, kaip šalies istorija lėmė, kad jie atrodo neišpuikę ir jaučia pasididžiavimą.
Visa tai yra nepaprasta. Lietuvoje žmonės visus šiuos pasakojimus žino, bet aš taip džiaugiuosi, kad mes galime suteikti platesnę platformą ir Europoje, ir visame pasaulyje, nes tai NBA produkcija, o serialas rodomas globaliai“, – sakė S.Trombetta.
Būtent meilė krepšiniui nuo senų laikų garsino Kauną ir Lietuvą, o krepšinis tapo tautos vizitine kortele. Kaip kadaise sakė vienas garsus krepšinio agentas italas, krepšinio kamuolys amžinai bus apvalus, o Lietuva amžiams liks krepšinio šalis.
Net jeigu penktadienį prasidėsiančiame pasaulio čempionate rinktinei neprognozuojami medaliai, lietuviai tikės, kad viskas įmanoma.
Jie ant savo automobilių durelių išsikels trispalves vėliavėles ir nusimuilins iš darbo, kad vidury dienos žiūrėtų transliacijas iš Filipinų.
Vieni žaidėjus girs, kiti keiksnos. Tačiau neabejotinai visi iki vieno išgyvens dėl jų kaip dėl savo brolių, kurie kasmet garsiai primena pasauliui apie mažą šalį prie Nemuno.
