Pirmajame atrankos į 2025 m. Europos čempionato lange Lietuvos moterų krepšinio rinktinė susidurs su Azerbaidžano ir Lenkijos rinktinėmis. Pirmąją dvikovą lietuvaitės žais namuose, Vilniuje, „Jeep“ arenoje, kuomet ketvirtadienį (lapkričio 9 d., 19:30 val.) susikaus prieš Azerbaidžano rinktinę.
Anot specialisto, pasiekti dvi pergales šiame lange yra realu, o kartu R.Grigas pridėjo, kad merginos į rinktinę atvyko ypač motyvuotos.
„Viskas realu. Kaip mes žaisime, kaip mums seksis, kaip mes atrasime lyderę. Dabar, kai prarandi Kamilę (Nacickaitę), tai yra skausmingas praradimas, bet mes turime atrasti kitą lyderę, kuri pakeistų Kamilę.
Jos (žaidėjos – red.) visos atvažiuoja degančios noru žaisti už Lietuvą, pasiekti rezultatą ir kaip visąlaik su dideliu noru išeiti į pagrindinį Europos čempionato etapą. Merginos atvažiuoja su tikslu, tad tas noras yra visąlaik. Papildomai motyvuoti, įkalbinėti, treneriui nereikia“, – „Jeep“ arenoje po antrosios Lietuvos moterų krepšinio rinktinės treniruotės kalbėjo R.Grigas.
Kaip specialistas minėjo – artėjančiame lange nežais Kamilė Nacickaitė, o šalia jos nebus ir moterų Eurolygoje žaidžiančios Monikos Grigalauskytės bei vis dar traumą besigydančios Justės Jocytės.
R.Grigas aiškino, kad tai – skausmingi praradimai, tačiau tiek jis, tiek komanda turės atrasti kitas žaidėjas, kurios perims praėjusių lyderių naštą.
„Nuotaikos – optimistinės. Jeigu pradėsime verkti, kas čia bus. Mergaitės atvažiavo į rinktinę ir turi daug noro. Yra naujų žaidėjų. Kartos vis tiek kažkada keisis, tad bus proga apsižaisti toms žaidėjoms, kurios ateityje žais rinktinėje. Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.
Kai tau pasako, kad nebus tų žaidėjų, nėra kažkokio šoko, bet paprasčiausiai nemalonu. Aišku, neturėti tokios žaidėjos kaip Kamilė... tai yra didelė netektis, bet toks gyvenimas. Tu planuoji, žiūri, ieškai specialių derinių žaidėjoms, nes vis tiek atvažiuoja lyderės, ant kurių yra statomas žaidimas. Tų lyderių nebėra, tad reikia žiūrėti kitus variantus ir dėti kitus akcentus.
Kalbant apie Justę (Jocytę) – jai visas Lietuvos krepšinis yra prieš akis. Mūsų tikslas – kad ji susitvarkytų savo sveikatą ir būtų maksimaliai sveika“, – dėstė R.Grigas.
Azerbaidžano rinktinėje yra ne viena natūralizuota žaidėja, tačiau R.Grigas supranta, kad Azerbaidžane – krepšinis ypač žemame lygyje, o kartu pridūrė, kad jis nenorėtų matyti natūralizuotos žaidėjos, vilkinčios Lietuvos rinktinės marškinėlius.
„Yra kaip yra. Nežinau, kiek tiksliai šalis gali natūralizuoti žaidėjų. Negali būti taip, kad natūralizuoji žaidėją ir gelbėji kažkokį momentą savo krepšinyje.
Azerbaidžane išvis yra tokia situacija, kad ten nėra gero krepšinio. Jie nori jį pastatyti. Ne paslaptis – Azerbaidžaną konsultuoja Virginijus Bulotas ir padeda jiems padaryti gerą krepšinį, nes to labai nori jų valdžia. Jie kažkuo lygiuojasi į Turkiją ir deda pastangas, kad pakeltų krepšinį savo šalyje. Natūralizuojant kažkokį momentą gali pakelti krepšinį, bet visumoje turi dirbti visa sistema nuo pat apačios.
Mes norime, kad mūsų mergaitės žaistų krepšinį. Mano nuomonė yra ta, kad jeigu tu esi tos šalies atstovas, tu už tą šalį turi ir žaisti. Lengviausiu keliu, nusiperkant kai kurias žaidėjas, siekti rezultatų... ar čia krepšinio vystymas?“, – apie užsieniečių natūralizaciją kalbėjo R.Grigas.
– Kas yra Gintarei Petronytei, kad ji nepasirodė šiandienos rytinėje treniruotėje?, – žurnalistai paklausė Lietuvos moterų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio R.Grigo.
– Vakar buvo viskas gerai, dalyvavo vakarinėje treniruotėje, bet šiandien pasijautė prastai – ar apsinuodijo, ar koks virusiukas.
Ji yra patriotų patriotas. Ji yra pavyzdys visiems, galbūt net ir vyrų krepšiniui, kiek žmogus yra atsidavęs Lietuvos, o ypač moterų krepšiniui. Labai smagu turėti tokią kapitonę, kuri visąlaik aukojasi, nors turi daug problemų. Nepaisant to, kad Gintarė tris savaites gydėsi nugarą, ji vis tiek atvažiavo ir padeda mums.
– Pati rinktinė turi daug bėdų – nebus pagrindinių žaidėjų Kamilės Nacickaitės, Monikos Grigalauskytės, taip pat nežais Justė Jocytė. Kokios nuotaikos vyrauja komandoje?
– Nuotaikos – optimistinės. Jeigu pradėsime verkti, kas čia bus. Mergaitės atvažiavo į rinktinę ir turi daug noro. Yra naujų žaidėjų. Kartos vis tiek kažkada keisis, tad bus proga apsižaisti toms žaidėjoms, kurios ateityje žais rinktinėje. Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.
– Aišku, neturėti tokios žaidėjos kaip Kamilė... tai yra didelė netektis, bet toks gyvenimas. Kamilė irgi nėra geležinė. Jai reikia klube sužaisi, artėja vasara, kur ji nori sužaisti olimpinėse žaidynėse, kur dalyvautų su trijulių moterų Lietuvos krepšinio rinktine. Žinote, čia buvo jos pasirinkimas, o mes gerbiame jį. Ji ir taip daug metų atidavė rinktinei. Visos vasaros, visi langai, pagrindinė žaidėja, kuri žaisdavo po 30 minučių... Ko daugiau iš jos norėti.
– Kolegos buvo nustebę, kad Kamilė Nacickaitė ir Monika Grigalauskytė nežais rinktinėje, nors jos žaidžia savo klubuose. Ar galėtumėte pakomentuoti šią situaciją?
– Kai tau pasako, kad nebus tų žaidėjų, nėra kažkokio šoko, bet paprasčiausiai nemalonu. Tu planuoji, žiūri, ieškai specialių derinių žaidėjoms, nes vis tiek atvažiuoja lyderės, ant kurių yra statomas žaidimas. Tų lyderių nebėra, tad reikia žiūrėti kitus variantus ir dėti kitus akcentus.
Kam malonu prarasti aukšto lygio žaidėją? Kam būtų malonu prarasti Joną Valančiūną ar Domantą Sabonį? Tas pats ir pas mus. Prarasti Kamilę (Nacickaitę), Gintarę (Petronytę), Laurą (Juškaitę) – tai būtų didelė netektis.
– Ar gali būti taip, kad Kamilės išvis nebematysime su Lietuvos rinktinės marškinėliais?
– Vasarą išvysime su Lietuvos marškinėliais tris prieš tris krepšinyje, o paskiau – žiūrėsime. Kamilė sakė, kad ji turi smulkių traumų – pradeda skaudėti Achilai... vis tiek amžius daro savo, vasaros įtemptos, tas tris prieš tris krepšinis, tos dangos būna kietesnės. O ta svajonė patekti į olimpines žaidynes – tai kiekvieno sportininko svajonė. Ji taip pat nori patekti ten. Duok Dieve, kad Lietuvos krepšininkės patektų į olimpines žaidynės, tada mes visi džiaugtumėmės.
Kalbant apie tolimesnę ateitį – aš galvoju, kad ji bus rinktinėje. Ji su kiekvienais metais vis geriau žaidžia (šypsosi – red.). pažiūrėjau paskutines rungtynes, kaip ji žaidžia, tai džiaugiasi mano širdis. Ji Prancūzijoje Buržo komandoje taip pat yra lyderė, kuri žaidžia ir daug, ir gerai. Ji yra mūsų perliukas.
– Komandoje – septynios žaidėjos, žaidžiančios užsienyje. Ar galime teigti, kad joms teks didžiausias krūvis?
– Greičiausiai, kad taip. Mūsų problema – lyderė gynėjų grandyje. (Laura) Juškaitė – vienas variantas, bet ji labiau yra trečias numeris, o man norėtųsi atrasti tokią žaidėją pirmoje-antroje pozicijoje. Dalia (Donskichytė) labai gerai progresuoja ir man ji tikrai patinka. Iš jos laukiame gero žaidimo. Tikimės, kad ji pagreitins mūsų žaidimą ir labai gerai dirbs gynyboje. Ji turi labai greitas kojas, gerą žaidimo supratimą.
Gynėjų grandyje gali gerai sužaisti ir Gabrielė Šulskė, kuri turi didelę patirtį, tačiau jos problema – smulkios traumos. Jai irgi yra sunku. Mes dabar kartu dirbame „Kibirkšties“ komandoje ir ji ne visada gali sužaisti pilna jėga mūsų rungtynėse. Mes (treneriai – red.) buvome nuėmę ją nuo vienerių Europos taurės rungtynių, kadangi ji jautė tokį sausgyslės skausmą, kad ji net negalėjo žaisti. Dabar atvažiavo mūsų geri kineziterapeutai, kurie ėmėsi darbo ir pastatys ją ant kojų.
– Justė Jocytė nežais artimiausiame lange, tačiau atvyko į rinktinės treniruotę. Ar negąsdina jos traumos situacija?
– Jai visas Lietuvos krepšinis yra prieš akis. Mūsų tikslas – kad ji susitvarkytų savo sveikatą ir būtų maksimaliai sveika. Jos būvimas su komanda prideda mūsų merginoms ir psichologiškai. (Justė) Jocytė gyvena rinktine. Ji atvažiuoja ne tik pasigydyti, bet ir palaikyti komandos drauges. Čia – yra ateities mūsų lyderė.
– Kiek natūralizuotų žaidėjų turi Azerbaidžano rinktinė? Kaip galima paaiškinti tai, kad gali žaisti tik viena natūralizuota žaidėja, o Azerbaidžano rinktinėje žaidžiančių yra daugiau?
– Turbūt labai daug (šypsosi – red.). Jie natūralizavo vienos komandos žaidėjas, kurios taip pat žaidžia trijulių krepšinį. Taip pat Azerbaidžanas natūralizavosi kelias jaunas turkes. Mes turime labai mažai informacijos. Mes labiau turime informacijos apie žaidėjas, o ne aplamai į jų žaidimą. Jos galbūt ir žaidė kartu, bet informacija labai nenuplaukė.
Yra kaip yra. Nežinau, kiek tiksliai šalis gali natūralizuoti žaidėjų, kadangi kai dirbau su moterų krepšiniu Baltarusijoje, mums irgi siūlė natūralizuoti žaidėją, bet aš atsisakiau ir sakiau, kad turi žaisti vietinės žaidėjos. Negali būti taip, kad natūralizuoji žaidėją ir gelbėji kažkokį momentą savo krepšinį.
Azerbaidžane išvis yra tokia situacija, kad ten nėra gero krepšinio. Jie nori jį pastatyti. Ne paslaptis – Azerbaidžaną konsultuoja Virginijus Bulotas ir padeda jiems padaryti gerą krepšinį, nes to labai nori jų valdžia. Jie kažkuo lygiuojasi į Turkiją ir deda pastangas, kad pakeltų krepšinį savo šalyje. Natūralizuojant kažkokį momentą gali pakelti krepšinį, bet visumoje turi dirbti visa sistema nuo pat apačios.
– Gerda Raulušaitytė turi įspūdingą sezono pradžią LCC tarptautinio universiteto komandoje. Ar galima tikėtis, kad ji sulauks šanso rinktinėje šiame lange?
– Šansą turi kiekvienas dvyliktuko žaidėjas. Kiekvienas žaidėjas, kuris patenka į dvyliktuką, ypač tas, kas išeina į aikštelę, yra pagrindinis žaidėjas. Čia nėra taip, kad tai yra jaunas, ar senas žaidėjas, tai yra komanda. Mes neskirstome žaidėjų pagal amžių. Visos žaidėjos yra pasiruošusios žaisti.
Jos rezultatai – imponuoja. Ji yra labai stipri žaidėja, bet negali lyginti jos rezultato Lietuvos lygoje, neparagavus Europos atletizmo – prancūzių atletiškumo, ispanių greičio... Aš galvoju, kad ji auga sparčiai ir ji turi padėti komandai. Ją išnaudojus – ji atneš gerą rezultatą. Tai yra žaidėja, labai gerai suprantanti žaidimą. Aš galvoju, kad ji ir dabar gali duoti rezultatą, o ateity – duos dar daugiau.
– Kazys Maksvytis yra sakęs, kad su kiekvienais metais – jo požiūris į natūralizacijos klausimą tampa vis liberalesnis. Kaip jūs žiūrite į tai? Ar būtumėte už, ar prieš, jeigu Lietuva turėtų galimybę natūralizuoti žaidėją?
– Mes norime, kad mūsų merginos žaistų krepšinį. Mano nuomonė yra ta, kad jeigu tu esi tos šalies atstovas, tu už tą šalį turi ir žaisti. Lengviausiu keliu, nusiperkant kai kurias žaidėjas, siekti rezultatų... ar čia krepšinio vystymas? Kažkokiu momentu – galbūt, kadangi populiarėtų krepšinis, bet visumoje nuo to krepšinis nepakyla.
