Andrea Trinchieri auklėtiniai sėkmingiau pradėjo rungtynes ir per kelias minutes susikūrė dviženklį pranašumą – 15:4.
Visgi Željko Obradovičiaus auklėtiniai greitai susigriebė ir jau pirmoje pusėje sugebėjo persverti rezultatą, o po permainingo trečiojo kėlinio pirmavo 2 taškais, 61:59.
Lemiamo ketvirčio pradžioje audringai sirgalių palaikomas „Partizan“ užgniaužė „Žalgirio“ puolimą ir startavo spurtu 12:2.
Dviženklio pranašumo žalgiriečiai panaikinti nebesugebėjo ir pripažino varžovų pranašumą.
Žalgiriečius į priekį bandė vesti Keenanas Evansas. Amerikietis surinko 25 taškus (3/7 dvit., 4/9 trit., 7/7 baud.), 3 rezultatyvius perdavimus, 3 perimtus kamuolius, 3 klaidas ir 23 naudingumo balus.
Po rungtynių „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Andrea Trinchieri pagyrė varžovus ir pasiskundė nepakankama žalgiriečių pagalba K.Evansui puolime.
„Dar viena komanda kuri puikiai žaidžia antroje rungtynių pusėje. Mes kovojome. Trūko, kad kažkas padėtų Keenanui Evansui pelnyti taškus. Buvo sunkios rungtynės, bet mes kovojome. Nebuvome pakankamai geri, kad šiandien laimėtume“, – Eurolygai duodamas interviu po rungtynių kalbėjo A.Trinchieri.
„Mes kovojome prieš gerą komandą ir kaip treneris esu patenkintas, kad tai darėme su užsidegimu. Vienintelis mane liūdinantis dalykas yra tas, jog atrodo, kad kartais aš savo žaidėjais ir jų individualiu talentu tikiu labiau, nei jie patys savimi tiki.
Su tuo turiu kažką daryti, nes galimybė laimėti yra prieš juos, bet mums reikia, kad kažkas dėtų žingsnelį į priekį.
Nereikia būti kažkokiu herojumi, kai esi laisvas – meti. Jei pramesi, niekas nieko nesakys blogai niekas nepyks. Kartais tiesiog netakavome. Tai yra krepšinis, ne rankinis“, – tikino A.Trinchieri.
– Mačo metu atrodė, kad ekipos reikalai iš rankų slydo tuomet, kai ilsėjosi K.Evansas. Ar trūko jį pakeičiančio Luko Lekavičiaus indėlio?
– Niekuomet neišskirsiu vieno žaidėjo. Moderniame krepšinyje turi būti pasiruošęs mesti į krepšį. Nesutinku, kad papildoma atsakomybė turėjo būti L.Lekavičiui.
Galime kalbėti tada apie A.Butkevičių, E.Ulanovą, T.Dimšą ir visus kitus.
Prašau tik vieno – žaisti su pasitikėjimu. Reikia būti drąsiems ir nebijoti. Galime kalbėti apie taktinius dalykus, bet viską lemia individualios mikrodvikovos. Jeigu jas laimi, viskas bus gerai.
– Kaip įvertintumėte starto penkete pasirodžiusio D.Giedraičio indėlį ?
– Jis sužaidė gerai, buvo puikus, bet puolime... Kalbu su Doviu kiekvieną dieną, tikiu, kad jis yra mūsų geriausiai individualiai besiginantis žaidėjas.
Bet jo darbas nėra tik vienoje aikštės pusėje. Varžovai dvigubino Keenaną, Dovis turėjo parodyti asmenybę, imtis iniciatyvos.
Aiškiai prisimenu vaizdą, kaip greitoje atakoje dviese prieš vieną jis sustabdė ją ir laukė kitų žaidėjų, kad galėtų nusimesti kamuolį. Tai nėra krepšinis.
Privalai būti agresyvus. Bet gynyboje Dovis buvo labai produktyvus.
– Ne visi yra kovoję tokioje arenoje – kaip žaidėjai susitvarkė su atmosfera?
– Žinote, kas yra baugu? Kai neuždirbi pakankamai pinigų ir negali išmaitinti savo šeimos. Mes esame palaiminti turėdami galimybę žaisti tokioje arenoje. Jei tau yra baugu, eik užsiimti kitu sportu.
– Koks jausmas būti šiltai sutiktu Belgrade?
– Trofėjai yra kaupti dulkėms, o prisiminimai lieka amžinai. Tai verta visko. Patraukite į šoną laimėjimus, pinigus, bet viskas, ką darai atsiperka tokiose situacijose.
– Ką galima pasiimti iš šio pralaimėjimo?
– Tiesiog noriu, kad mano žaidėjai suprastų, jog jie privalo padaryti darbą, o ne žiūrėti į kairę ar dešinę, kas padarytų tai už juos.
Aš tikiu jais, duodu jiems visus įrankius. Kai kurie tai suprato, o kai kurie buvo per kuklūs.
Žaisti „Žalgiryje“ yra nuostabu, nes neturime ilgo suolo, laiko gauna visi. Neturime trijų žaidėjų, kurie sėdi ant suolo, kaip „Partizan“. Bet tuo pačiu visi turi jausti atsakomybę, net kai turi blogą dieną.
– Ką veiksite po rungtynių? Vis tik sugrįžote į miestą, kurį žinote?
– Nesu vakarėlių žmogus. Keliausiu į viešbutį ir galbūt su kažkuo susitiksiu pasilabinti. Bandysiu kaip šuo išsilaižyti žaizdas, nes šiąnakt turiu žaizdų.
