Į gan sėkmingai Trakuose surengto pasaulio jaunimo iki 23 metų čempionato „medaus statinę“ deguto šaukštą šiomis dienomis įdėjo olimpietis Europos čempionas Mindaugas Griškonis, kuris pasipiktino, jog varžybos jaukia olimpiadai besirengiančių Lietuvos irkluotojų planus.
„Likus vos porai savaičių iki olimpiados visus mūsų pasirengimo planus sujaukė Trakuose vykęs pasaulio jaunimo čempionatas.
Dar praėjusį šeštadienį buvome iškelti iš irklavimo bazės. Turėjome susirinkti savo valtis – dabar neleidžiama ten nei gyventi, nei treniruotis.
Buvome priversti persikelti į Skaisčio ežerą, bet čia nėra sužymėtų vandens takelių, todėl viską turime skaičiuoti iš akies. Aišku, toliau dirbame ant vandens, bet neturime net sporto salės. Kai reikia po plaukimų daryti specialius pratimus, važinėju į Vilnių. Bazė – vienur, o salė – kitur, šlapias važinėji iš vienos vietos į kitą.
Kartu su manimi žaidynėms besiruošianti Donata Vištartaitė išvažiavo į Lampėdžius ir irkluoja ten esančiame karjere“, - piktinosi M. Griškonis.
Tačiau tai buvo ne vienintelis dalykas, kuris nuliūdino Lietuvos irklavimo sporto mėgėjus. Savaitgalį Trakuose vykusiame pasaulio jaunimo čempionate Lietuvos atstovams taip ir nepavyko pelnyti apdovanojimų. Iš 29-ių varžybose dalyvavusių Lietuvos atstovų tik dviviečių porinių valčių atstovai - Ieva Adomavičiūtė ir Milda Valčiukaitė bei Dominykas Jančionis ir Aurimas Adomavičius prasimušė į savo rungčių finalus.
Merginų dvejetas finale užėmė ketvirtąją vietą, o vaikinai – penktąją.
„Kaip varžybų rengėjai galėjome dešimtyje rungčių matyti Lietuvos irkluotojus. Ne visi mūsiškiai yra labai pajėgūs ir galintys siekti medalių: juk nereikėjo niekur vykti, leisti pinigų inventoriui, tad čempionatas buvo puiki proga pasitikrinti kas ko vertas. Todėl lietuvių pasirodymą reikėtų vertinti tik teigiamai, juolab, kad į finalą prasimušusios merginos yra jaunesnės net trimis-penkiais metais už kitas dalyves“, - čempionato rezultatus apibendrino Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) prezidentas Dainius Pavilionis.
Jau paskaičiuota, kad pasaulio jaunimo irklavimo čempionato varžybų dalyvius vežę organizacinio komiteto pasamdyti autobusai nuvažiavo daugiau kaip 68 tūkst. kilometrų, sportininkai suvalgė apie toną daržovių ir 1,5 tonos makaronų, o Vilniaus, Trakų ir sostinės apylinkių viešbučiuose gyveno 1205 dalyviai bei 2,5 tūkst. svečių. Iš viso viešbučiams iš organizacinio komiteto buvo pervesta 2,5 mln. litų.
Organizacinio komiteto atstovai dar negalėjo pasakyti, ar planetos pirmenybės buvo pelningos – galvojama, kad būtų didelė sėkmė, jei neliktų skolų.
„Pradžioje buvo vienas biudžetas, po to Vyriausybė organizacinėms išlaidoms skyrė pusę numatytos sumos – 1 mln. litų. Kai negauni 50 procentų numatytų lėšų, vargu ar galima galvoti apie pelną. Tai būtų stebuklas, jei bent litą uždirbtume. Norėčiau, kad neliktume skolingi“, - aiškino organizacinio komiteto vadovas ir LIF regatų komisijos pirmininkas E. Daukantas.
Nors pasaulio jaunimo čempionato organizacinis komitetas dar siekia užbaigti visus likusius darbus, susijusius su buvusiomis pirmenybėmis Trakuose, jo jau laukia naujas iššūkis – kitąmet Trakuose vyksiantis pasaulio jaunių čempionatas ir, galbūt, po kurio laiko planuojamas pasaulio suaugusiųjų čempionatas.
„Rengti suaugusiųjų čempionatą yra labai brangu. Vien tik pateikti paraišką Tarptautinei irklavimo federacijai reikia surinkti 150 tūkst. eurų. Jei ji nesuteiks teisę rengti pirmenybes, vis tiek prarasi 50 tūkstančių. Mes bandysime pateikti preliminarią paraišką, kuri nieko nekainuos – Tarptautinėje federacijoje tik pasižiūrės į popierius ir nurodys trūkumus.
Tada jau galėsime nujausti, ar Lietuva turi šansų surengti prestižines varžybas. Kaip bebūtų, pasaulio čempionatas yra ne mūsų federacijos reikalas – tokį renginį turi palaiminti Lietuvos valdžia. Tai labai prestižinis, bet brangus renginys“ - aiškino E. Daukantas.
- Vis dėlto, kodėl jaunimo čempionatas Trakuose susikirto su olimpiečių pasirengimu Londono žaidynėms? Kritikos būtą rimtos, - lrytas.lt paklausė E. Daukanto
- Mes klausimą dėl olimpiečių pasirengimo žaidynėms jaunimo čempionato metu buvome iškėlę Lietuvos olimpiniam sporto centrui (LOSC) – jis kuruoja olimpiečių treniruočių procesą. Pradžioje buvo manoma, kad bus vos vienas irkluotojas olimpietis ir kur treniruotis – visada galima surasti.
Bet jų dabar yra keturi. Galiu pasakyti atvirai, kad likti olimpiečiams Lietuvoje ir treniruotis kur kas blogesnėse sąlygose – ne LIF sprendimas. Mes siūlėme, kad sportininkai vyktų į Angliją ir ten treniruotųsi.
Tačiau viską sprendė LOSC, pasitaręs su pačiais sportininkais. Todėl D. Vištartaitė visą savaitę bandė treniruotis Kaune, vaikinai – prie Vilniaus esančiuose vandens telkiniuose. Laikas parodys ar toks sprendimas buvo teisingas.
- Bet M. Griškonis pyko dėl savo bejėgiškumo – jog negali rengtis žaidynėms. Nemanau, kad jis sutiko su LOSC pasiūlymu, o po to puolė kritikuoti savo sprendimą.
- Sunku suprasti. Gal sportininkai nekaip jautėsi ar užpyko, kad čempionato metu buvo paprašyti pasitraukti iš Trakų „vandens“. Kitą vertus, jie galėjo ramiai pasižiūrėti pasaulio čempionato kovas. Beveiki visas dienas jie buvo tribūnose.
- Tarptautinė irklavimo federacija galėtų suteikti Lietuvai rengti pasaulio suaugusiųjų čempionatą, tačiau reikia, kad Trakuose būtų aštuoni varžybų takeliai. Galvės ežere jų yra 7, o nacionalinio parko vadovai neleis kasti ir gilinti ežero pakrantės.
- Lietuvos irklavimo federacijos vadovas juokais yra pakartojęs vieną žavingą mintį – Vytautas Didysis be nacionalinio parko vadovų leidimo pasistatė pilį. Vargu ar kas pastebėtų, jei naktį šiek tiek pakastume kranto gabaliuką, o ryte jau atsirastų gilesnė ežero vieta. Juolab, kad aštuntasis takas reikalingas ne varžyboms, o jis būtų atsarginis (juokiasi).
Jei rimtai, šią problemą reikia spręsti – turėtume pasaulinio lygio gamtos sukurtą irklavimo trasą, į kurią veržtųsi treniruotis viso pasaulio irkluotojai. Jau dabar, po jaunimo čempionato, yra dešimtys rinktinių prašymų treniruotis Trakuose. Ir tikrai nepridarytume žalos parkui – juk reikia suprasti, kad pati gamta „nestovi“ vietoje.
Dar 2002 metais per jaunių pasaulio čempionatą turėjome vos 6 gerus irklavimo takus. Per 9 metus kranto erozija atliko savo darbą ir dabar turime normalius septynis dviejų kilometrų takus bei vieną 1,6 km taką. Kad turėtume aštuonis takus, reikėtų pagilinti vos 500 metrų atkarpą.
