Irkluodami dvivietę Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris Londono olimpiados finale nepralenkė nė vieno varžovo. Tačiau jauniausios šioje rungtyje įgulos nariai spinduliavo tikėjimu, kad šeštoji vieta – tik geras pirmas žingsnis į tolesnę sėkmingą karjerą.
R. Maščinskas, kuriam šeštadienį sukaks dvidešimt ir 23-ejų S. Ritteris po finalo prisipažino, kad jų ambicijos siekė Londono žaidynių medalius, galbūt – net aukso.
„Reikėjo pereiti žiaurią atranką – į olimpiadą pateko tik 13 valčių. Čia, Londone, pirmiausia siekėme patekti į pusfinalį, paskui – į finalą. Šiandien norėjome užimti aukščiausią vietą. Nepavyko“, - sakė S. Ritteris.
„Iki kitos olimpiados kasmet pakelsime bent po vieną vietą ir bus išvis gerai“, - šypsojosi R. Maščinskas.
Olimpiniais čempionais tapo Naujosios Zelandijos atstovai Nathanas Cohenas ir Josephas Sullivanas (6 min. 31,6 sek.). Sidabras atiteko italams Alesio Sartori ir Romano Battisti (6 min. 32,80 sek.), bronza – slovėnams Lukai Spikui ir Iztokui Copui (6 min. 34, 35 sek.).
R. Maščinsko ir S. Ritterio laikas - 6 min. 42,96 sek. Anksčiau už juos finale finišą dar pasiekė ir Argentinos bei Didžiosios Britanijos įgulos.
Savo taktiką Lietuvos įgula vadina „ragais“: „Stipriai irkluojame pirmus 500 metrų, paskui kilometrą laikomės ir stipriai finišuojame paskutinius 500 metrų.“
„Eton Dorney“ olimpiniame kanale, kur tribūnas užpildė 30 tūkst. žiūrovų, „ragai“ nesuveikė.
Lietuviai startavo gerai, bet paskui sulėtino tempą. „Trasoje oro sąlygos labai skiriasi. Ten – kur tribūnos, jokio vėjo, o kur atvira – labai pučia. Muš išmušė šoninio vėjo gūsiai, paskui dar „gavome“ bangą nuo varžovų“, - kalbėjo R. Maščinskas, su porininku irklavęs vienu iš šoninių takų.
Jų treneris Vladislavas Sokolinskis sakė: „Nesu patenkintas irklavimu. Kažkas pasikeitė. Starte viskas buvo normaliai, bet finišuojant yris buvo ne tas. Gal vyrai išsikrovė. Kita vertus, ir varžovai buvo labai stiprūs.“
Skirtumą tarp jaunimo ir suaugusiųjų varžybų patys irkluotojai regi kaip dieną ir naktį: „Ten būdavo vaikų lygis. Ne vienas jaunimo pasaulio čempionas ar prizininkas net neįveikė atrankos į olimpiadą.“
„Tokiose varžybose kaip olimpiada labai svarbu yra patirtis, nes įtampa – didžiulė, - pabrėžė V. Sokolinskis. – Kai važiavau į Londoną, svajojau apie finalą. Bet dabar nesu visiškai patenkintas. Apetitas vis auga: ką bepadarai, būna mažai.“ „Kiti iš mūsų nieko nesitikėjo: atseit, jauni, porą komandų aplenks. Bet ir gerai, kad nesitiki. Patys sau keliame užduotis. Norime realizuoti tą darbą, kurį darome per treniruotes. O jeigu pavyks, tai bus ir geras rezultatas“, - kalbėjo krepšininkų ūgio – 202 cm S. Ritteris ir 199 cm R. Maščinskas.
„Įgula – jauna, perspektyvi. Londone pajuto, ką reiškia aukščiausio lygio varžybos, pakovojo su asais - pasaulio čempionatu, olimpiadų nugalėtojais ir prizininkais. Tikiu, kad Sauliui su Rolandu olimpiadų dar bus“, - sakė treneris V. Sokolinskis.
