Visai šalia disko metimo sektoriaus liepsnojo olimpinė ugnis, tačiau Virgilijui Aleknai disko ji nesušildė. Po paskutiniojo - šeštojo - bandymo 40-metis dukart olimpinis čempionas keletą akimirkų žvelgė į stadioną ir lėtais žingsniais paliko sektorių. Geriausias visų laikų Lietuvos disko metikas paskutinėje per savo karjerą - Londono - olimpiadoje liko visai šalia prizininkų pakylos. Pirmuoju bandymu diską jis nusviedė 67 m 38 cm ir toliau nenumetė - šis rezultatas V. Aleknai garantavo ketvirtąją vietą.
„Norėjau pirmais bandymais įrankį toliau numesti, nesinorėjo laukti pabaigos, atvėsti, o ir jėgos senka. Nepavyko“, - po finalo sakė V. Alekna.
Londone auksu pasidabino vokietis Robertas Hartingas (68 m 27 cm), sidabru - Ehsanas Hadadi iš Irano (68 m 18 cm), bronza - Pekine triumfavęs estas Gerdas Kanteris (68 m 3 cm).
Penktojoje olimpiadoje dalyvavęs V. Alekna apmaudo neliejo ir neliūdėjo. „Ką jau pakeis tas liūdesys?“ - šyptelėjo Sidnėjaus ir Atėnų olimpinis čempionas.
Pekino olimpiadoje V. Alekna iškovojo bronzos medalį, o debiutinėje - Atlantos - olimpiadoje buvo penktas.
- Atsisveikinimas su olimpiada - linksmas ar liūdnas? - lrytas.lt paklausė V. Aleknos.
- Pradėjau penkta vieta (V. Alekna Atlantos olimpiadoje užėmė 5 vietą - red.), baigiau ketvirta. Gal nėra taip blogai? Vis žingsnis į priekį (šypsosi). Aišku, tikėjausi diską numesti toliau, bet nepavyko.
- Oras netrukdė?
- Oras buvo neblogas. Lietučio buvo, bet ne per daug. Kiek vėsoka, bet tam ruošiausi.
- Ką galvojote paskutinį kartą olimpiadoje eidamas į disko metimo sektorių?
- Galvojau, kaip susikaupti ir gerai atlikti paskutinį metimą. Bet nepavyko. Geresnių rezultatų siekti vis sunkiau, priminsiu, kad man jau 40 metų (juokiasi), o vėsuma - ne į naudą. Varžovai - 10 metų jaunesni, kai kurie - dar daugiau. Būdamas tokių metų aš gerai jausdavausi bet kokiu oru.
- Po pirmojo metimo supratote, kad tokio rezultato neužteks?
- Tikrai buvo mažoka ir dėjau visas pastangas, kad pasistūmėčiau į priekį. Tokio rezultato tokioje kompanijoje tikrai negalėjo užtekti. Žinokit, 67 metrus irgi reikia mesti, todėl ta savijauta tikrai buvo nebloga. Aišku, negaliu sakyti, kad ji buvo ideali.
- Varžovų rezultatai nustebino?
- Iš Roberto (R. Hartingo - red.) daugiau tikėjausi - galvojau, pasieks 70 metrų ribą. E. Gadadi stiprus kaip niekada, pirmi metai jam tokie stiprūs. Bet mano olimpinis rekordas dar išliko ir iki Rio de Žaneiro tikrai liks (šypsosi).
- Kodėl savo disko neatsivežėte?
- Atsivežiau, bet kažkodėl neleido juo naudotis. Diskus atrinko, bet mano nepaėmė. Gal nepatiko? Diskų pasirinkimas buvo.
- Su disku susidraugavote?
- Su tokiu vienu bendrą kalbą radau (šypsosi).
- Tai ne paskutinės jūsų varžybos?
- Varžybos - tikrai ne. Kaip jau sakiau, mano, kaip sportininko, misija olimpinės žaidynėse baigta.
- Jeigu parašysime, kad šis sezonas V. Alenai paskutinis, nesuklysime?
- Su paskutiniu sezonu dar siūlyčiau neskubėti (juokiasi). Sezonas ateina ir praeina. Tiek metų sportuoju, todėl baigti iš karto nesveika. Galvoju ir kitais metais pasportuoti, galbūt ne tokiais dideliais krūviais. Be to, kitais metais vyks pasaulio čempionatas ir jeigu jame dalyvaučiau, tai būtų jau dešimtasis kartas.
Pasaulyje, man atrodo, nėra tokio sportininko, kuris būtų dalyvavęs dešimtyje pasaulio čempionatų. Būtų šioks toks rekordas. Bet aš dar nežinau.
- Liksite olimpiadoje ar jau važiuosite namo?
- Ko gero, važiuosiu. Aišku, būtų įdomu, bet nėra tos nuotaikos. Grįšiu, ir į darbą.
- Kaip apibendrintumėte tas penkias olimpiadas?
- Penkios olimpinės žaidynės ir per jas išsilaikiau penketuke - rezultatas labai neblogas. Iškovoti du aukso medaliai, vienas bronzos. Iš lietuvių bus sunku kam nors pagerinti šį rezultatą.
