„Darbo grupė išnagrinės, kokį sprendimą pagal dabar egzistuojančius teisės aktus galime priimti, kad išspręstume D.Stagniūno ir I. Tobias problemą“, - po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkas socialdemokratas Juras Požėla.
„Mes stengsimės pabandyti išspręsti šią problemą keičiant Pilietybės įstatymą, nekeičiant Konstitucijos“, - sakė jis.
Parlamentaras pabrėžė, kad ledo šokėjas Deividas Stagniūnas antrą kartą negali dalyvauti olimpiadoje dėl to, kad jo partnerė užsienietė. Anksčiau Lietuvos pilietybės negavo ankstesnė jo partnerė Katherine Leigh Copley.
Komisijos posėdyje dalyvavusi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė atkreipė dėmesį, kad pilietybė labiau reikalinga ne I. Tobias, o D. Stagniūnui ir Lietuvai.
„Jie tarptautiniame reitinge yra trečia JAV pora“, - tvirtino D. Gudzinevičiūtė.
„Surasti geram partneriui jo lygio porą pagal daugybę rodiklių, kurie sieja porines sporto šakas, yra labai sunku. Kaip pavyzdį galima paminėti stalo tenisininkę Rūtą Paškauskienę, kuri yra daugkartinė Europos čempionė poroje su serbu, o olimpiadoje negali startuoti, nes neturi poros Lietuvoje. Neturėdami poros, prarandame galimybę iškovoti medalius“, - kalbėjo LTOK prezidentė.
Anot jos, galimybę D. Stagniūnui išugdyti lygiavertę partnerę Lietuvoje yra lygi nuliui.
„Čia mes ne kiek atsakome pilietybę svetimos šalies pilietei, kiek galbūt labiau skriaudžiame savo pilietį, kuris daug metų atidavęs tam sportui, iškovojęs tikrai labai aukštas vietas ir nesuteikiame poros jam startuoti, o mums turėti savo porą žiūrimiausioje žiemos sporto šakoje“, - sakė D. Gudzinevičiūtė.
Ji pripažino, jog egzistuoja teorinė galimybė, kad D. Stagniūnas ir I. Tobias Sočio olimpinėse žaidynėse startuotų po Tarptautinio olimpinio komiteto vėliava.
Su Lietuvos piliečiu D. Stagniūnu poroje šokanti JAV pilietė I. Tobias siekė Lietuvos paso, kad pora galėtų Lietuvai atstovauti Sočio olimpinėse žaidynėse. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė sausio 7 dieną atsisakė suteikti jai pilietybę išimties tvarka. Anot Prezidentūros, šalies vadovė atsižvelgė į Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, kad būsimi nuopelnai negali tapti pagrindu pilietybės suteikimui išimties tvarka. Nesuteikti amerikietei Lietuvos pilietybės rekomendavo ir Pilietybės reikalų komisija.
Po to valstybės vadovė kreipėsi į KT išaiškinimo dėl pilietybės teikimo plėtros galimybių.
Jos teigimu, šiuo metu pilietybės suteikimo tvarka yra griežta, o visuomenėje vykstančios permainos keičia žmonių lūkesčius. Todėl būtinas aiškus atsakymas, ar norint išplėsti Lietuvos Respublikos pilietybės teikimo galimybes, pakanka Pilietybės įstatymo pataisų, ar tam būtina keisti Konstituciją.
Prezidentė prašo išaiškinti 2003 metų gruodžio 30 dienos ir 2006 metų lapkričio 13 dienos KT nutarimų nuostatas ir atsakyti, ar galima tik įstatymu, nekeičiant Konstitucijos, nustatyti, kad asmenys, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykę gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali turėti dvigubą pilietybę.
KT taip pat prašoma atsakyti, ar galima tik įstatymu plėsti atvejus ir sąlygas, kada užsieniečiams gali būti išimties tvarka suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
Šiuo metu pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo doktriną dvigubos pilietybės atvejai gali būti tik ypač retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys. O išimties tvarka pilietybę kitų šalių piliečiams galima suteikti tik už ypatingus, o ne spėjamus ar būsimus nuopelnus valstybei, jeigu jie yra integravęsi į Lietuvos visuomenę.
