Sek sporto naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!
Šiuo metu sportininkė meta svorį. Tiesa, ne tam, kad vasarą turėtų nepriekaištingą figūrą. R. Pivoriūnaitės tikslas – 55 kilogramai iki balandžio 13-14 dienomis Vilniuje vyksiančio pasaulio čempionato.
„Reikėjo numesti 4 kg, dar liko 2 kg. Jei ne tas svorio metimas, tai čia išvis idealus sportas būtų“, - nusijuokė sportininkė.
Norinčioms sulieknėti merginoms patarimų ji nedalija.
„Nenoriu pasakoti, nes tai darau nelabai sveiku būdu. Esmė yra maisto kiekio sumažinimas. Aš nemoku ilgą laiką gyventi tik su ryžiais ir virta višta, todėl, gal ne taip sveikai svorį metu.
Manau, kad svarbiausia – rezultatas, o tris savaites kažkokių medžiagų negavęs organizmas neišseks“, - nusišypsojo sportininkė.
Čempionatas Lietuvoje - papildomas iššūkis
Pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltyje vyksiantis pasaulio karatė čempionatas – rimtas išbandymas Lietuvos sportininkams.
Namų sienos ir palaikymas gali ne tik padėti, bet ir sukurti papildomą įtampą.
„Prieš čempionatą keletą dienų praleisime Trakuose, kad pabėgtume nuo tos aplinkos, kad niekas neklausinėtų. Kai varžybos vyksta užsienyje, nebūna tokio didelio susidomėjimo, todėl aš stengiuosi maksimaliai vengti tokių dalykų“, - kalbėjo R. Pivoriūnaitė.
Sportininkė apie asmeninį medalį planetos pirmenybėse garsiai kalbėti vengia. Keletą metų iš eilės Europos čempionatų svorio kategorijoje iki 55 kg dominavusiai R. Pivoriūnaitei pastaraisiais metais nesisekė.
Aukštesnes vietas ant apdovanojimų pakylos ji užleido Dianai Mačiūtei ir Rasai Brazdžionytei. R. Pivoriūnaitė praleido ir praėjusių metų Europos čempionatą.
„Jei pasiseks – pasidžiaugsiu, jei ne – nebūsiu prisikalbėjusi. Rinktinės bendras tikslas – laimėti. Kaip komanda vienas kitą paskatiname ir padedame. Šiame čempionate esame pajėgūs ne vieną medalį iškovoti“, - kalbėjo sportininkė.
R. Pivoriūnaitė vienintelė Europoje turi čempionišką dublį kata ir kovų rungtyse, vieno čempionato metu ji iškovojo du aukso medalius.
Į treniruotę – su broliu
Į pirmąją kiokušin karatė treniruotę Rita atėjo būdama vos septynerių. Tiesa, mergaitė stebėjo kaip sportuoja jos ketveriais metais vyresnis brolis Jonas.
„Atėjau brolio treniruotės pažiūrėti ir prisižiūrėjau. Pas trenerį nulėkiau ir paklausiau, ar pati galiu lankyti“, - prisiminė sportininkė.
Vaikystėje R. Pivoriūnaitė lankė ne tik karatė, bet ir krepšinio bei plaukimo treniruotes, muzikos ir dailės mokyklą.
„Buvau tvirta mergaitė. Išreikšdavau save per įvairiausias veiklas, bet karatė visą laiką buvo pirmoje vietoje.
Rezultatai patys motyvavo sportuoti toliau. Vaikui medalis juk reiškia labai daug. Kurį laiką rezultatų nebuvo ir motyvacija buvo sumažėjusi, bet nuo sporto nepabėgau.
Pati aplinka labai traukė. Daug mano draugų yra iš tos pačios kompanijos, karatistai. Žmonės – vienas pagrindinių dalykų“, - sakė sportininkė.
Priprato prie sumušimų
R. Pivoriūnaitė ištiesia ranką. Numušti krumpliai ir mėlynės – neatsiejama kiokušin karatė dalis.
„Gal kitiems atrodo keista, bet mes patys į tokius dalykus nereaguojame. Kai dirbi kažkokį darbą – būna rezultatas, tai tas rezultatas ant mūsų matosi. Mėlynės ir numušti krumpliai – mums natūralus procesas, kurio nesureikšminame“, - patikino sportininkė.
Tikėdamasi tvirto atkirčio skeptikams paklausiau, ką atsakytų tiems, kurie mano, kad kovos menai - vyriška sritis? Tačiau ir čia Rita nustebino.
„Aš irgi negalvoju, kad tai yra labai moteriška. Bet pas mus nėra skirstoma ir nemanau, kad tą reikėtų daryti. Visi turime įvykdyti tas pačias užduotis ir jei tai pavyksta - puiku.
Pavyzdžiui, baletas. Gal labiau moteriškas užsiėmimas, bet juk šoka ir vyrai“, - palygino karatistė.
Kovos menų treniruotės dažnai palyginamos su savigynos pamokomis. Daugiau nei trečdalį gyvenimo sportuojanti R. Pivoriūnaitė nėra tikra ar gatvėje sugebėtų apsiginti.
„Niekada nebuvau pakliuvusi į tokią situaciją. Neįsivaizduoju kaip jausčiausi ir kaip sureaguočiau. Faktas, kad žinau kur ir kaip reikia taikyti, bet nesu tikra, ar adrenalinas nepadarytų savo“, - svarstė sportininkė.
Karatistė pasmerkė prieš keletą dienų Kaune merginą užpuolusį buvusį bušido kovotoją Remigijų Morkevičių. „Neturiu žodžių. Tai nežmoniška“, - baisėjosi sportininkė.
Moko drausmės ir pagarbos
Užsispyrimas, tikslo siekimas, maksimalizmas ir drausmė – savybės, kurias, anot sportininkės, ugdo kiokušin karatė.
„Labai svarbu ir pagarba kitam žmogui. Tiek bendraamžiui, tiek vyresniam. Daug tėvelių sako, kad treniruotes lankantys vaikai mokykloje nebeturi jokių konfliktų su mokytojais, nes supranta, kad reikia gerbti vyresnius“, - tikino R. Pivoriūnaitė.
Daugelis Lietuvos rinktinės narių ir patys dirba treneriais. Ne vienas turi įkūręs ir savo kiokušin karatė mokyklą.
R. Pivoriūnaitė taip pat yra ragavusi trenerės duonos. Vos baigusi mokyklą ji treniravo vaikus, tačiau po kelerių metų iš šios veiklos pasitraukė.
„Tiesiog buvo per daug veiklos, todėl teko treniravimo atsisakyti. Mano prioritetas buvo asmeninės treniruotės, varžybos ir rezultatų siekimas. Neužteko laiko“, - atsiduso sportininkė.
Diplomai liko nepanaudoti
Didelę merginos laiko dalį užėmė studijos. Vilniaus universitete ji baigė ekonomikos bakalauro ir bankininkystės magistro studijas.
Diplomai taip ir liko stalčiuje, ieškoti darbo pagal įgytą specialybę sportininkė kol kas nesiruošia.
Nors kaip pati sako – niekada nesakyk niekada. Avantiūrų nevengianti R. Pivoriūnaitė prieš kelerius metus priėmė netikėtą pasiūlymą dalyvauti televizijos šokių projekte, o šiuo metu su keletu bendraminčių dirba pačių įkurtame internetiniame sporto naujienų portale.
„Gal kada nors ir karatė mokykla bus. Nors konkurencija didelė ir ši niša, manau, jau yra užpildyta. Bet ką gali žinoti. Manau, kad tam, kad būtum treneriu ir atsiduotum vaikams, reikia pribręsti“, - nusišypsojo sportininkė.
***
13-14 dienomis Vilniuje vyksiančio pasaulio karatė čempionato kovas rodys „Lietuvos ryto" televizija.
