Sporto šventė populiariam žurnalistui susipins ir su darbo ritmu - K. Krivickas taps pasaulio kiokušin karatė čempionato, kurį transliuos „Lietuvos ryto" televizija, komentatoriumi.
Sek sporto naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!
Pats 34 metų K. Krivickas šia sporto šaka susidomėjo maždaug prieš dvidešimt metų. Dėmesys karatė neatslūgo, atvirkščiai, jo dviejų metų tikslas – juodas karatė diržas.
Valią ugdančią ir teigiamai asmenybę formuojančią sporto šaką K. Krivickas rekomenduotų draugams ir norėtų, kad dukros sektų tėčio pavyzdžiu.
Kas gali pakišti koją Lietuvos kovotojams pasaulio čempionate, ką žmogui suteikia ši sporto šaka, kur slypi kiokušin karatė tradicijų tęstinumo priežastys mūsų šalyje? Visa tai atvirame pokalbyje su K. Krivicku.
Lygina su ispanų futbolo mokykla
- Kodėl Lietuvos kiokušin karatė sportininkai pasaulyje yra vieni lyderių? - portalas lrytas.lt. paklausė K. Krivicko.
- Lemia gilios tradicijos. Tai nėra atsitiktinis vieno talento šūvis. Kartais kai kuriose šalyse pasitaiko vienas labai stiprus kovotojas.
Mūsų šalies atveju pergalės imtos skinti seniai, galbūt prieš 15 metų, pirmuose pasaulio, Europos čempionatuose, kuriuose dalyvavo lietuviai.
Aš tai vertinčiau kaip ilgo, nuoseklaus, sistemingo ir sėkmingo federacijos darbo rezultatą.
Pagal populiarumą sporto šaka yra trečioje, ketvirtoje vietoje.
Kiokušin karatė turi gerai išvystytą klubų tinklą visoje Lietuvoje. Daugelyje miestelių galima sportuoti, tėvai atveda ikimokyklinio amžiaus vaikučius.
Taip pat yra labai aiškus tobulėjimo mechanizmas: stovyklos, kvalifikaciniai egzaminai, turnyrai, miesto, Lietuvos įvairaus amžiaus kovotojų čempionatai.
Žinios perduodamos iš kartos į kartą. Jos niekur nedingsta, geriausi sportininkai tampa savo mokyklų įkūrėjais, ugdo mokinius ir tą patirtį jiems perduoda ar seminaruose ja dalinasi su kitais kovotojais.
Dėl masiškumo turime gerus rezultatus visose amžiaus grupėse. Tiek vyrų, tiek moterų rinktinės nuolat stiprėja visose kategorijose.
Mes nuolatos turėsime gerų kovotojų, nes sistema yra tvirta.
Ją galima palyginti su Ispanijos futbolo mokykla, kuri turi gilias tradicijas, kruopštų atrankos mechanizmą. Ji išplėtota, o į nacionalinę komandą pakliūna tik geriausi žaidėjai.
Panašiai yra Lietuvoje, kiokušin karatė disciplinoje.
Tai kertiniai sėkmės akmenys.
- Iš kurių sportininkų tikitės sėkmingo pasirodymo ir medalių?
- Dalis kovotojų yra arčiau širdies dėl savo charakterio savybių. Aš asmeniškai pažįstu visus rinktinės narius.
Tai skirtingos asmenybės, su vienais yra artimesni santykiai, su jais daugiau bendrauju, su kitais mažiau. Su kai kuriais teko skristi į Japoniją, dalyvauti stovykloje, praleisti ilgą laiką kartu. Natūralu, tie santykiai suformuoja palankumą.
Labai linkėjau sėkmės Donatui Imbrui. Gaila, dėl traumos neteko galimybės žiūrovų akivaizdoje galbūt padėti skambų tašką savo karjeroje. Mačiau, kaip sunkiai dirbo Lukas Kubilius, užėmęs pasaulio čempionate 4 vietą absoliutaus svorio kategorijoje.
Orestas Procas - kaip kometa, priartėjusi prie žemės ir sužibėjusi ryškiausiai, ją dabar visi pamatė. Lietuvos čempionate jis laimėjo apskritai atlikęs tik vieną smūgį.
Sėkmės linkiu jaunimui. Aštuoniolikmetis Valdemaras Gudauskas dar mokosi mokykloje, tačiau jau kovoja su Europos elitu. Jei šį kartą jam nepasisektų, tai tikrai kitame čempionate sėkmingai pasirodys.
Daug būtų galima kalbėti apie merginų pasiekimus. Margarita Čiuplytė, manau, be konkurencijos turėtų tapti čempione. Apskritai, nenustebčiau, jei ne vienas finalas bus lietuviškas. Manau, yra daug lūkesčių, kuriuos suteikia labai stiprūs mūsų kovotojai.
Tačiau, žinoma, visko pasitaiko. Tikiuosi, kad sportinė sėkmė, patirtis, geras pasiruošimas lems mūsų rinktinės bendrą pergalę absoliučioje įskaitoje.
Konkurencija tarp lietuvių - milžiniška
- Ne iš vieno kovotojo teko išgirsti sakant, kad Lietuvos čempionate yra didesnė konkurencija dėl patekimo į Europos čempionatą, nei pačiose Senojo žemyno pirmenybėse.
- Taip, žinoma. Natūralu, kad taip yra sakoma. Tiek vyrų, tiek moterų Lietuvos čempionatuose nugalėjus, praktiškai tampama ir Europos čempionu.
Lietuva turi labai stiprių elitinių kovotojų grupę.
Jei jie kovoja Lietuvos finale, jie žino, kad jau tarptautinėje arenoje sunkiau nebus, nebent netikėtą turnyro eigą gali lemti burtai ir kiti niuansai.
Karatė sudomino įkūrėjo legenda - Kaip, kada ir kodėl pats pasirinkote šią karatė discipliną?
- Tuo metu man buvo gal 14 metų. Iš tikrųjų daug lėmė sutapimai, atsitiktinumų grandinė. Pavyzdžiui, man buvo patogi vieta treniruotis. Taip pat, be jokių abejonių, apsisprendimui turėjo įtakos įkūrėjo Masutatsu Oyama legenda.
Tiek jo gyvenimo, tiek pačios kiokušin karatė legenda. Daug skaičiau apie šį kovos meną, tai mane labai sužavėjo, patekau pas trenerį Vytautą Markevičių. Kaip užlipau ant šio grėblio, taip nenulipu iki šios dienos.
- Ar šiuo metu palaikote sportinę formą?
- Taip, aktyviai sportuoju, yra nusistovėjęs sportinis ritmas, periodiškumas, stovyklos, egzaminai. Kuo pasieki aukštesnį lygį, tuo laukia sunkesni fiziniai išbandymai.
Po truputį lavinama technika, ugdoma ištvermė. Tai nesibaigiantis ratas, tuo ir žavi šis sportas.
Po pirmo meistro lygio, yra aukštesnės kategorijos, antras, trečias lygmuo, ir taip toliau. Tai nuolatinis tobulėjimas. Aš taip pat esu šiame rate ir neketinu pasitraukti.
Šiemet iškovojau geltoną diržą su žalia juostele. Egzaminai buvo sausio pabaigoje. Tai yra penktas meistriškumo skyrius.
Planas yra toks: per dvejus metus, jei manęs nesustabdys traumos ar ligos, apginti juodą diržą.
Planas ir jo grafikas yra labai aiškus. Belieka jo laikytis.
Karatė siūlys ir dukroms
- Kokias charakterio savybes ugdo karatė?
- Tai žmogiškumo pamatus padedantis sportas, pasižymintis tvirta disciplina. Ją rekomenduočiau ne tik bičiuliams. Tos krypties paskatinsiu laikytis ir savo dukras.
Tai vertybių ir gerų charakterio savybių mokykla – valia, susikaupimas, disciplina, pagarba, pasitikėjimas savimi, subordinacija, pagaliau – ir fizinis pajėgumas. Tai dalis karinės tarnybos režimo elementų.
Paprastai tariant, tai sveiko gyvenimo būdo mokykla.
- Ar namų sienos lietuviams bus pranašumas?
- Bet kurioje sporto šakoje galioja sąvokos „namų sienos“ ar „namų stadionas“.
Be jokios abejonės, sportininkui tai duoda papildomą impulsą. Jei sakome krepšinyje, kad sirgaliai yra šeštas žaidėjas, taip pat ir namų dvasia kovotojui yra papildomas impulsas, papildomas energijos užtaisas.
Galbūt ta kibirkštis padės lemiamu momentu, kai situacija svyruos tarp pergalės ir pralaimėjimo. Tai tikrai gali padėti.
- Tačiau ar negali įvykti atvirkštinis efektas, kad sportininkai neatlaikys keliamo spaudimo ir lūkesčių?
- Šioje vietoje daug ką lems psichologija. Visi patyrę kovotojai, pasiekę savo sportinės formos piką, dėl namų arenos atmosferos gaus tik naudą, jiems tai padės.
Jaunesni sportininkai gali susidurti su spaudimu. Bet yra dedamos visos pastangos, kovotojams padeda sporto psichologai, rinktinės senbuviai dalinasi patirtimi su jaunesniais kovotojais.
Manau, viskas bus gerai. Tikiuosi, atmosfera bus tokia gera, kad nuslopins visą jaudulį.
- Ar nesuklysiu pasakęs, kad tai didžiausias karatė renginys per visą Lietuvos istoriją?
- Vienareikšmiškai taip, Lietuvoje dar nebuvo tokio „kalibro“ karatė čempionato. Tiek pirmą, tiek antrą dieną čempionate apsilankys aukščiausio rango Lietuvos politikai – prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius. Tai įrodo, kokios svarbos šis renginys ir suteikia čempionatui dar daugiau solidumo.
Laukia įspūdingiausias, reikšmingiausias, didžiausias renginys Lietuvos karatė sporto istorijoje.
Čempionatas nuplaus purvą nuo kovos menų
- Ar mintyse jau skaičiavote, kiek Lietuva galėtų pelnyti medalių?
- Būčiau labai laimingas, jei svajonė apie tris aukso medalius taptų realybe. Matome sportininkų pajėgumą, žinau jų pasiruošimą, gali nutikti įvairių stulbinamai smagių dalykų.
Bet tikrai nebus mažiau pagarbos kovotojams, jei kartais aplinkybės ne kaip susiklostytų ir liktume be medalių.
Tai sportas, reikia atsargiai prognozuoti, svajoti, kad tai nepadarytų meškos paslaugos. Visi pasidžiaugsime kovotojais ir atiduosime pagarbą abiem atvejais.
- Šis renginys galėtų puikiai reabilituoti visą kovos menų reputaciją po plačiai nuskambėjusio Remigijaus Morkevičiaus „žygdarbio“ Kauno Laisvės alėjoje.
- Žinoma, taip. Žinote, kažkodėl R. Morkevičius vadinamas buvusiu kovotoju. Aš jį pavadinčiau elementariu chuliganu. Nereikėtų to painioti ir daiktus vadinti ne savais vardais.
Žmogus kažkada narve ar kažkur ringuose daužėsi, nelabai ką bendro turėjo su sportu. Ir kaliniai kalėjime žaidžia futbolą, pelno įvarčius, tačiau niekas jų nevadina futbolininkais.
Per daug dėmesio, per daug garbės skirta tam žmogui.
Manau, pasaulio kiokušin karatė čempionatas Lietuvoje turėtų nuplauti šį purvą nuo visų kovos menų.
Aš tikiuosi, kad tokio lygio ir kultūros renginys, kuris laukia šeštadienį, sudomins lietuvius.
***
Vilniaus „Siemens“ arenoje balandžio 13-14 dienomis vyksiantį pasaulio kiokušin karatė čempionatą transliuos „Lietuvos ryto“ televizija ir portalas lrytas.lt.
