Dviejų sportininkių — bėgikės karjerą jau baigusios V. Musvydaitės-Baranauskienės ir olimpines aukštumas pasiekusios dar jaunos plaukikės R. Meilutytės — draugystė užsimezgė praėjusią vasarą per Londono žaidynes.
Nors pastaraisiais metais V. Musvydaitė-Baranauskienė valgo žurnalistės duoną ir ieško įdomių naujienų, ji iki šiol saugo svarbią R. Meilutytės paslaptį.
Auksine žuvele Lietuvoje vadinama Londono olimpinių žaidynių čempionė pakvietė V. Musvydaitę-Baranauskienę apsilankyti Plimute — šiame Pietvakarių Anglijos uoste pastaraisiais metais gyvena ir treniruojasi plaukikė.
Laidos „Sportuok su mumis“ kūrybinė grupė ten nufilmavo dvi laidas su R. Meilutyte.
Olimpinė čempionė mokė plaukimo abėcėlės, o pirmoji staigmena — jau sekmadienio rytą per TV3. „Sportuok su mumis“ žiūrovai ne tik pamatys kitokią Rūtą, kuri, sportinį maudymosi kostiumėlį pakeitusi kasdieniais drabužiais, dalijasi gyvenimo tikslais ir svajonėmis.
Šviesiaplaukė šešiolikametė atskleis ir tai, ko labiausiai bijo. „Rūtos baimė mane tikrai nustebino. Niekada nebūčiau pamaniusi, kad galima bijoti tokio dalyko“, — neslėpė V.Musvydaitė-Baranauskienė.
— Ką įdomaus nuveikėte Plimute? — paklausiau V. Musvydaitės-Baranauskienės.
— Rūta mums skyrė pusdienį — per tą laiką nusifilmavome siužetus dviem laidoms apie ją.
Pirmasis — apie kitokią R .Meilutytę: žiūrovai pamatys, kokia ji šauni, linksma, padūkusi, kaip ir daugelis šešiolikamečių.
Kitas siužetas bus apie plaukimą: treniruotė vandenyje ir po vandeniu. Rūta ir porai savaičių pas jos trenerį Joną Ruddą pasitreniruoti atvykusi kita perspektyvi plaukikė Ugnė Mažutaitytė mokė keturių plaukimo būdų: laisvuoju stiliumi, peteliške (arba delfinu, kaip prašo sakyti R. Meilutytė), krūtine ir nugara.
Tai bus tarsi plaukimo abėcėlė. Pati išmėginau beveik visus būdus ir galiu pasakyti, kad plaukimas man — tarsi kosmosas. Tai labai sunkus sportas.
— Kokio lygio plaukikė pati esate?
— Jokio. Niekada nemėgau plaukti. Gal dėl to, kad vandenyje turėjau skaudžios patirties — vaikystėje dukart esu skendusi.
Būdama visai maža kartą įkritau į sodo tvenkinį, kai bandžiau pasiekti lapą. Mama ištraukė už kojos.
Kitąsyk skendau baseine, kai buvau gal ketverių. Nors tėvai griežtai uždraudė lįsti į suaugusiųjų zoną, man, velniūkščiui, tie draudimai buvo nė motais. Atsimenu tik vaizdą, kaip guliu ant grindų ir mane gaivina.
Tada ir įgijau vandens baimę. Kai vasarą kaime nuvažiuodavome prie ežero, niekada neplaukdavau 100 metrų į kitą pusę prie tramplino. Verčiau jau apibėgdavau ežerą per ganyklas.
Save laikau labai prasta plaukike — moku plaukti tik varlyte. Prieš kelionę pas Rūtą važinėjau į baseiną Elektrėnuose, kad pasimokyčiau plaukti.
Nors tai dariau savarankiškai, telefonu konsultavausi su draugais plaukikais Rugile Mileišyte-Binevičiene ir Sauliumi Binevičiumi.
Niekada gyvenime neplaukiau po vandeniu. Plimute Rūta mane kažkaip įkalbėjo pabandyti, pamokė, kaip kvėpuoti.
R. Meilutytė kaip tikra trenerė pasakojo, kokios pagrindinės klaidos daromos plaukiant, kaip reikėtų plaukti, kokius papildomus pratimus derėtų atlikti.
Po viešnagės Plimute pažadu bent kartą per savaitę plaukioti, nes Rūtos treniruotės man buvo labai naudingos.
R. Meilutytė pripažino, kad plaukiu jau kiek geriau, nes vaizdas iš pradžių buvo tikrai nekoks.
— Su Rūta treniravotės tris valandas. Jums, kaip buvusiai profesionaliai lengvaatletei, tai nėra daug, tačiau prisipažinote, kad treniruotė baseine buvo viena sunkiausių gyvenime.
— Jei lygintume su lengvąja atletika, plaukiant dirba visai kiti raumenys. Plaukimas delfinu man iš viso atrodo neįmanomas dalykas, todėl net nebandžiau.
Kaip man sunku plaukti, taip plaukikams sunku bėgti, nors Rūta prisipažino mėgstanti bėgioti. Ji apskritai viską daro iš visos širdies — kaip ir dera čempionei.
— Kokiomis sąlygomis treniruojasi ir gyvena R. Meilutytė Plimute?
— Nustebau, kad ten R. Meilutytė visai nėra žvaigždė. Filmavome ją ir baseine, ir mieste, bet niekas net nepriėjo, neprašė autografo.
Rūta sakė, kad Plimute jaučiasi laisvai. Ji — paprasta mergina, turinti daug įvairių svajonių.
R. Meilutytė mėgsta sukiotis virtuvėje, todėl išdavė vieną savo receptą ir atskleidė mitybos įpročius. Ji papasakojo apie savo baimę, kuri mane gerokai nustebino.
Žiūrovai tikrai pamatys Rūtos šokį po vandenį. Be to, po vandeniu ji mokė pūsti burbulus. Tai nerealu.
Didelį įspūdį padarė Plimuto baseinas. Kai pamatai, kaip viskas ten vyksta, darosi gaila sportininkų, kurie treniruojasi Lietuvoje. Čia esančios sąlygos — pasityčiojimas iš talentingų plaukikų.
Plimute visi takeliai sužymėti, vanduo šiltas, švarus, baseinas apšviestas, jame yra treniruoklių.
Pirmą kartą mačiau, kaip baseinas transformuojamas, kad būtų tinkamas ir mėgėjams. Jame gali plaukioti vaikai, yra atskiros zonos moterims, šeimoms.
— Plimute taip pat ketinote nufilmuoti siužetą apie anglų bėgiojimo kultūrą. Ar pavyko?
— Po treniruotės baseine nebeturėjau jėgų. (Juokiasi.)
Be to, buvo prastas oras, o ir neprireikė to siužeto — turime puikią medžiagą iš bėgimo Vilniaus Vingio parke.
Jau šį sekmadienį žiūrovai pamatys ne tik kitokią R. Meilutytę, bet ir tai, kaip „Mis Lietuva 2002“ Vaida Grikšaitė-Česnauskienė per baisų orą įveikia savo baimę bėgioti.
