Prie Lietuvos komandos vairo stojęs 34 metų treneris L. Naujalis prieš tai pusmetį dirbo Afrikos vakaruose esančioje šalyje tarp Zambezės ir Limpopo upių, kur ne tik mokė kitus, bet ir pats ieškojo atsakymų įmindamas regbio paslaptis.
„Sabalais” vadinami Zimbabvės regbininkai dukart yra žaidę pasaulio čempionate, o tai mūsų šalies komandai lieka tik svajonė.
„Jei būčiau afrikietis, važiuočiau į Lietuvą mokytis krepšinio. O pasimokyti regbio verta važiuoti į Afriką, – sakė L. Naujalis. – Norėjau afrikietiškos patirties.”
Lietuvoje negyveno 12 metų
Pastaraisiais metais L. Naujalis migruoja tarp trijų žemynų.
Buvęs Šiaulių „Vairo” komandos žaidėjas 12 metų negyveno Lietuvoje, bet šiemet pasiūlė savo paslaugas Regbio federacijai ir pradėjo kloti naujus pamatus nacionalinei komandai, su kuria sieks iškopti į pasaulio čempionato pirmąją grupę.
Pragyvenimui L. Naujalis užsidirba Jungtinėse Valstijose, kur po regbio varžybų liko 2000 metais ir rungtyniavo pusiau profesionaliuose Virdžinijos ir Vašingtono regbio klubuose, o vėliau JAV sostinėje pradėjo treniruoti vaikus.
Draugystė su vienu buvusių varžovų Vašingtone, iš Zimbabvės kilusiu Farai Richardu Mahari suteikė galimybę lietuviui patirti naujų nuotykių – jis gavo pasiūlymą pasisemti patirties Afrikoje. Taip lietuvis atsidūrė Zimbabvėje.
Vienintelis baltaodis
Vienoje Zimbabvės sostinės Hararės valstybinėje mokykloje, kurioje mokosi apie 700 vaikų, L. Naujalis yra vienintelis baltaodis.
„Bet dėl to nesijaučiu esąs dėmesio centre”, – šyptelėjo Zimbabvės moksleivius (iki 19 metų) treniruojantis lietuvis.
Beveik 80 metų britų kolonija buvusi Zimbabvė nepriklausomybės sulaukė 1980 metais.
Tačiau britų sukurta moksleivių ugdymo sistema tebeveikia valstybėje, kurioje bedarbių skaičius siekia sunkiai suvokiamą 94 proc. ribą.
Privačioje mokykloje mokslas už tris semestrus svyruoja nuo 1,5 tūkst. iki 7 tūkst. JAV dolerių, o valstybinėje mokykloje irgi reikia mokėti po 300–400 dolerių. Tačiau tai nėra kliūtis tėvams leisti vaikus į mokyklą.
„Zimbabvėje neleisti vaiko į mokyklą būtų tiesiog neatleistina, – tvirtino L. Naujalis. – Tėvai gali verstis sunkiai, tačiau jie visada atras pinigų, kad jų vaikas galėtų lankyti mokyklą.”
12,6 mln. gyventojų turinčioje Afrikos valstybėje susikalbėti L.Naujaliui lengva, nes angliškai kalba beveik visi. Kai kurie net yra perėmę amerikietiškojo slengo nuotrupas.
Kita vertus, L.Naujalis pats truputį pramoko šonų tarmės, kuria kalba lietuvį į savo namus priėmusi zimbabviečių šeima.
Pažino vietinių gyvenimą
F. R. Mahari artimieji suteikė L.Naujaliui stogą virš galvos ir galimybę pažinti Zimbabvę.
„Aš mėgstu pabūti tarp vietinių ne kaip turistas”, – sakė L. Naujalis.
Iš Hararės užmiesčio važiuodamas į mokyklą miesto centre jis sėda į vietos gyventojų prigrūstą mikroautobusą.
„Nors vietos baltaodžiai jais nesinaudoja, aš taip važinėjau į treniruotes ir geriau pažinau vietos kultūrą. Net susidraugavau su vairuotojais”, – pasakojo regbio treneris.
Nors Zimbabvėje oficialiai dirba tik apie pusę milijono iš 12,6 mln. gyventojų, dauguma gyventojų randa būdų pragyventi – dirvožemis ypač palankus žemės ūkiui.
L. Naujalis tai gerai žino, nes suvalgo daug vaisių ir daržovių, užaugintų jį pakvietusios šeimos namų kieme. Ir, kaip pats sako, maitinasi tikrai sveikiau ir gardžiau nei Jungtinėse Valstijose.
Praraja tarp vietos turtuolių ir vargšų, bendras skurdo lygis šalyje lietuviui nebado akių, nes vietiniai moka džiaugtis tuo, ką turi.
„Zimbabvėje pasisėmiau daug teigiamos energijos, nes žmonės nuolat šypsosi, – pasakojo L. Naujalis. – Be to, ten ištisus metus puikūs orai. Kas rytą pasitinka saulė. Žiemą vaikščiojau su šortais, o vasarą nėra pernelyg karšta. Dėl to britams taip patiko šis kraštas.”
Regbis atvėrė duris į pasaulį
Triskart už Vilnių didesnėje Hararėje lietuvis jaučiasi saugus tiek turtuolių, tiek vargšų gatvėse. Ne todėl, kad yra aukštas, tvirtai sudėtas buvęs regbio žaidėjas.
„Zimbabviečiai – labai draugiški ir dvasingi žmonės, – pasakojo L. Naujalis. – Jie labai pamaldūs, o jaunimo auklėjimui skiriamas išskirtinis dėmesys, net jei tie vaikai nėra savi. Praeivis neliktų abejingas, pamatęs gatvėje rūkantį vaiką. Tokių ten nepamatysi.
Mano mokykloje trūksta kai kurių daiktų, net kamuolių turėjau pats atsivežti, bet vaikai drausmingai lanko pamokas, ruošia namų darbus ir vaikšto į treniruotes.
Jie žino, ko siekia, su jais lengva dirbti. Bandau įdiegti aukšto lygio regbio sistemas, pagal jas aikštėje suvokti kai kuriuos dalykus reikia žaibiškai. Bet vaikai labai intelektualūs ir imlūs.”
Šalyje, kurioje aukšta regbio kultūra ir erdvūs aikštynai, regbio treneriui iš Lietuvos tik to ir reikia. Jo komanda treniruojasi po 5 kartus per savaitę, kartais po dusyk per dieną, ir lietuvis greitai tapo savas vaikams.
Kitą mėnesį grįžęs į Hararę jis vėl rengiasi aplankyti vaikiną, vardu Hardlife’as.
Jis buvo vienas talentingiausių šalies regbio žaidėjų, kol nepateko į girto vairuotojo sukeltą avariją. Vienas jaunas regbio žaidėjas žuvo, o Hardlife’as patyrė sunkią galvos traumą.
Ryšys tarp regbio žaidėjų visame pasaulyje yra išskirtinis.
Per rungtynes jie lamdo vieni kitiems šonkaulius, bet už aikštės ribų tampa gerais draugais.
L. Naujaliui įvairių tautybių regbio žaidėjai prieš dešimtmetį padėjo įsitvirtinti JAV.
Net asmeninį verslą Vašingtone jis pradėjo padedamas regbį žaidusio advokato, kuris padėjo įkurti baldų pergabenimo paslaugas siūlančią įmonę. Ji vadinosi „Rugby Movers”.
Galiausiai ir patį L.Naujalį į Lietuvos rinktinę, kurioje jis dirba be atlygio, atvedė noras atsilyginti regbio visuomenei už tai, ką ji suteikė jaunystėje.
„Mane regbis užaugino, – teigė iš Šiaulių kilęs regbio treneris. – Lietuvoje regbis ilgai laikėsi ant entuziastų pečių, o dabar atėjo laikas prisidėti naujajai kartai.”
Diegia kitą žaidimo filosofiją
Lietuvos rinktinei L. Naujalis tikisi perteikti savo daugialypę patirtį.
„Semiuosi idėjų iš Pietų Afrikos, Naujosios Zelandijos, Australijos regbio mokyklų, patinka, kaip žaidžia Argentinos ir Velso rinktinės. Mane domina gyvas atviras regbio stilius”, – aiškino naujasis mūsų šalies treneris.
Po to, kai 2011 metais nutrūko rekordinė 18 pergalių serija tarptautinėse varžybose, Lietuvos regbio rinktinės žaidimas ėmė strigti.
Šiuo metu lietuviai užima 48-ąją vietą pasaulio reitinge, ir L. Naujalis tikisi prikelti komandą naujam gyvenimui šiuolaikine pasirengimo sistema ir nauju žaidimo stiliumi.
„Mes, lietuviai, esame techniški, stiprūs, greiti, aukšti, vikrūs, dauguma regbio žaidėjų yra žaidę krepšinį ir moka elgtis su kamuoliu, – pažymėjo regbio treneris. – Turime galimybę rinktis, kokį regbį norime žaisti.”
Iš Ispanijos, Švedijos, Anglijos į rinktinę atvykstantys žaidėjai su pirmuoju profesionalu Karoliu Navicku iš Bordo „Begles” klubo (Prancūzija) rengiasi pakilti iš Europos čempionato 2A grupės dugno.
„Naujai kuriamas žaidimas turėtų įsigalėti įvairiose Lietuvos regbio amžiaus grupėse, – teigė su L. Naujalio idėjomis susipažinęs K. Navickas. – Treneris žaidėjams turi būti kaip tėvas, daug bendrauti. Tada komanda bus kaip kumštis.”
