LSFS teigimu, valstybės parama visų sporto šakų federacijų sportinio meistriškumo plėtotei šiemet siekia tik 9,4 mln. litų. Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje iš valstybės biudžeto sporto federacijoms skiriama 18,9 mln., o Estijoje - 30,4 mln. litų.
„Daug kartų kreipėmės į šalies vadovus dėl katastrofiško sporto finansavimo, bet ledai nejuda - sporto federacijų finansavimas iš esmės nesikeičia. Valstybė jau penkerius metus sporto federacijoms didelio sportinio meistriškumo plėtotei neskiria jokių asignavimų. Tam finansavimą gauname per Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą, kuris buvo sukurtas siekiant didinti sporto šakų masiškumą, jaunimo užimtumą, užtikrinti sporto klubų veiklą. O dabar beveik 10 mln. litų kasmet atiduodama didelio sportinio meistriškumo plėtotei, rinktinėms, jų išvežimui į pasaulio ir Europos čempionatus“, - antradienį naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje surengtoje diskusijoje sakė R. Kveselaitis.
Anot jo, labai blogoje situacijoje šiuo metu yra šalies komandinių sporto šakų federacijos. Jos gauna net 20-50 proc. mažesnę valstybės paramą lyginant su artimiausiomis kaimynėmis.
R. Kveselaitis nesutinka, kad valstybė neturi pinigų. „Per dešimt metų lėšos ligonių kasose išaugo milijardu litų, kelių fonde - irgi milijardas. Mes nesakome, kad tam nereikia, bet manome, jog valdžios požiūris į sportą turėtų būti kitoks“, - teigė LSFS vadovas.
Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis sutinka, kad sportui tragiškai trūksta lėšų. Anot jo, dabartinė Lietuvos sporto sferos finansavimo sistema yra iškrypusi ir ją sudėtinga pakeisti. KKSD vadovas teigė, kad planuojant 2014 metų biudžetą prašoma padidinti biudžeto lėšas sporto šakų plėtotei bei investicijų programai.
K. Rimšelis pridūrė, kad šiemet pradėtas skaičiuoti sporto indėlis į šalies ekonomiką. „Tai Europos Sąjungoje, be Lietuvos, daro tik keturios šalys. Norime žinoti tikrus skaičius, kuriuos galėtumėme pateikti per derybas su Finansų ministerija“, - sakė K. Rimšelis.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis taip pat sutinka, kad sportui trūksta pinigų, tačiau, anot jo, reikėtų optimaliau naudoti gaunamas lėšas.
„Pinigų Lietuvos sporte nebuvo ir nėra per daug. Be abejo, pinigai yra vienas pagrindinių variklių, gerinant sportinę aplinką, siekiant meistriškumo, populiarinant sportą, sveiką gyvenseną, tačiau tik sėdėti nukabinus nosį ir sakyti, kad pinigų yra per mažai, neteisinga ir negarbinga, - teigė E. Skarbulis. - Sportas yra labai svarbi sritis ir valstybė turi skirti didesnį dėmesį, bet taip pat reikia paieškoti ir vidinių rezervų.
25-30 proc. šalies sporto organizacijų dirba labai gerai arba gerai ir pasiekia gerų rezultatų, dar 25-30 proc. dirba gerai, stengiasi, bet neturi gerų rezultatų, o apie 35-40 proc. sporto organizacijų praktiškai parazituoja po sporto vėliava.“
