Kas yra olimpinis kaimelis ir kas ten vyksta? Olimpinėse žaidynėse dalyvavusiems atletams tokie klausimai gali pasirodyti juokingas, nes daugelis žinomų sportininkų gali pasakoti ne vieną smagią istoriją apie gyvenimą ten.
Jauniems sportininkams, kurie dalyvauja Europos jaunimo olimpiniuose festivaliuose (EYOF), tai yra nauja patirtis, leidžianti pajusti išskirtinį bendrumo jausmą ir olimpinę dvasią.
„Labai smagu, kad viskas tiksliai suplanuota ir suderinta. Įdomu po varžybų bendrauti su kitų šalių sportininkais“, - tokiais įspūdžiais iš olimpinio kaimelio dalijosi Lietuvos sportininkai, dalyvaujantys 12-ajame vasaros EYOF Utrechte.
Lrytas.lt skaitytojams – karšti įspūdžiai iš Utrechto olimpinio kaimelio, į kurį laisvai gali patekti tik akredituoti sportininkai, treneriai, medikai ir vadovai.
Kaimeliai. Utrechtas – nedidelis miestas, turintis didžiausią Olandijoje universitetą, todėl nekilo klausimų, kur gyvens dauguma sportininkų.
Jie įsikūrė Utrechto universiteto studentų miestelyje, kuris EYOF vadinamas 2-uoju olimpiniu kaimeliu. Būtent čia yra sąlygos, labiausiai primenančios tikrose olimpinėse žaidynėse sudaromas sportininkams.
Šiame kaimelyje labiausiai norėjo gyventi visos delegacijos, tačiau vietų nepakako, todėl dalis jų buvo paskirtos į 1-ąją kaimelį, kuris įrengtas Utrechto koledžo bendrabučiuose.
Į trečiąjį kaimelį, kuris įkurtas Utrechto centre esančiame viešbutyje „NH Hotel“, pateko didžiausios delegacijos - Rusijos, Italijos, Vokietijos.
Pasak Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovų, niekas nenorėjo gyventi 1-ajame kaimelyje, nes ten sąlygos prasčiausios.
Privilegija. Lietuvos delegaciją, kurią .sudaro 80 žmonių, buvo įkurdinta ten, kur norėjo – antrajame kaimelyje. Lietuviai gavo atskirą nedidelį trijų aukštų namą netoli valgyklos ir centrinio ėjimo.
Pasižvalgius po kaimelį, nelieka abejonių, kad tai pats geriausias įmanomas variantas. Savo namą netoliese dar turi vengrai, o kitų šalių delegacijos gyvena didesniuose namuose, bet ne po vieną.
„Tikrai esame patenkinti. Sąlygos čia nėra prabangios, bet jauniems sportininkams tai yra geriausias variantas“, - sakė Lietuvos olimpinės misijos vadovas Einius Petkus. Apsauga. Įėjimą į kaimelį, kaip ir į kitus EYOF objektus, saugo ne policininkai, o jauni Olandijos kariūnai. Akivaizdu, kad visą dieną stebėti akreditacijas jiems nusibosta, todėl olandai nėra priekabūs ir neįgrįsta sportininkams.
Be to, visą savaitę Utrechte spigina saulė, o kareiviai vilki aulinius batus ir storą aprangą, tad ne vienas atrodo paveiktas karščio ir išglebęs.
Anksčiau vykusiuose festivaliuose apsauga buvo daug griežtesnė, o labiausiai dalyvius erzino metalo detektoriai, į kuriuos reikėjo kišti bet kokius nešamus daiktus. Prie įėjimo nuolat susidarydavo eilės.
Utrechte netikrinami jokie daiktai - galima neštis ir maistą, ir gėrimus, ir visa kita.
Patirtis. Festivalyje dalyvaujantys 13-18 metų atletai pirmąkart susiduria su tokia tvarka, tačiau žino, ko tikėtis olimpiniame kaimelyje.
Traukos centras dažniausia būna valgykla, kur galima valgyti kada nori ir kiek nori. Ypač tai masina pirmosiomis dienomis, nes paskui „viskas įskaičiuota“ sistema atsibosta.
Utrechte vaikai irgi puolė į maitinimo vietą, todėl pirmosiomis dienomis ne visada pakakdavo maisto vėliau atvykusiems.
Tačiau olandai po poros dienų teisingiau įvertino poreikius ir suderino maisto kiekius, todėl Lietuvos delegacijos sportininkai ir treneriai sutartinai tvirtino, kad situacija pagerėjo.
Tvarka. Pasak Lietuvos olimpinės misijos vadovo pavaduotojo Valdemaro Liachovičiaus, šeštadienis atvykus į kaimelį nebuvo rami diena, tačiau po griežtų pokalbių įsivyravo tvarka.
„Buvo tokių, kurie čia atvyko nusiteikę šėlti. Tai iškart jautėsi, todėl reikėjo netgi rašyti pasiaiškinimus. Bet dabar jau nekyla problemų, kad dešimtą valandą vakaro būtų ramybė. Vis dėlto čia jaunimas atvyko pirmiausia sportuoti, o paskui linksmintis“, - pasakojo V.Liachovičius, kuri delegacijoje yra atsakingas už auklėjamąjį darbą.
Būtent jaunų atletų priežiūra ir yra didžiausias skirtumas tarp EYOF ir tikrų olimpinių žaidynių kaimelių.
Visa kita skiriasi tik masteliu, nes viena svarbiausių EYOF misijų yra supažindinti jaunimą su olimpinių žaidynių tvarka ir paskatinti toliau sportuoti.
Traumos. Lietuvos rinktinės vyriausioji gydytoja Alma Kajėnienė ir kiti medikai Utrechte turi laisvalaikio beveik neturi.
„Naujų traumų nėra, bet ne vienas sportininkas atvyko neišsigydęs iki galo senų. Todėl tenka gydyti čia“, - sakė medikė.
Didžiausia ligonė trečiadienį buvo dziudo kovotoja Džestina Kutkaitė, savo svorio kategorijoje užėmusi 5-ąją vietą. Sportininkę kankina alkūnės trauma, todėl teko kreiptis ir į Olandijos medikus.
Masažai. Daugelis jaunų atletų iki EYOF neturėjo ne tik tarptautinių varžybų patirties, bet ir sporto medicinos specialistų nuolatinės priežiūros.
Pasak A.Kajėnienės, pirmosios dienomis atletai nedrąsiai kreipėsi dėl masažo, bet savaitei įpusėjus jau susidaro eilės, nes sportininkai pajuto profesionalaus masažo poveikį.
Kambariai. Lietuvos olimpinės misijos vadovai ir medikai įsikūrė pirmajame aukšte, o sportininkai – antrajame ir trečiajame. Į juos patekti reikia per atskirą įėjimą, o kambariai yra per du aukštus. Juose laiptai – statoki, todėl reikia judėti atsargiai.
Kambariuose yra dušai, tualetai, plautuvės ir netgi mikrobangų krosnelės, kurių atletams nereikia.
Lovos – siauros, bet vietos sudėti daiktams pakanka. Ant stalų – stalinės lempos.
Pramogos. Utrecheto universiteto kaimelyje nėra įrengtos specialios pramogų zonos, kurios būna per olimpines žaidynes arba buvo per kai kuriuos ankstesnius EYOF.
Olandai kaimelyje pasiūlys tik vieną pramogą – žaidynių uždarymą penktadienį vakare, kuris vyks kaimelio centrinėje aikštėje. Ten statoma palapinė, o šalia mėtosi lentelės su valstybių pavadinimais ir audeklas su vėliavomis, naudotas per kuklų atidarymą „Galgenwaard“ stadione.
Internetas. Kaimelio gyventojai su ant akreditacijų surašytais slaptažodžiais gali nemokamai prisijungti prie belaidžio interneto, bet treneriai rūpinasi, kad sportininkai nepiktnaudžiautų tuo.
Daugelis jų atsivežę „Ipadus“ arba išmaniuosius telefonus, naršo po socialinius tinklus.
„Ne, neliepia“, - atsakė lengvaatletės į klausimą, ar nakčiai netenka visko atiduoti komandų vadovams, kaip daro kai kurios kitos šalys.
Kolekcijos. Vienas populiariausių bendravimo būdų olimpiniame kaimelyje – pasiūlyti pasikeisti metaliniais nacionalinių olimpinių komitetų ženkliukais.
Paprastai jie segami į akreditacijos korteles laikančias juosteles.
Lietuvos delegacijos nariai gavo po 10 specialiai Utrechto žaidynėms skirtų ženkliukų, kuriuos gali mainyti. Kai kurie sportininkai juos iškart atidavė draugams, todėl aktyviausieji jau sukaupė per 20 skirtingų ženkliukų.
Lyderis – plaukikas Matas Lataitis, jam nedaug nusileidžia lengvaatletis Arminas Čečkauskas.
Kaimynai. Arčiausiai lietuvių – tame pačiame kieme - apsigyveno vengrai, baltarusiai, ukrainiečiai.
Aktyviausiai lietuviai bendrauja su baltarusiais, nes yra pažįstamų iš bendrų varžybų, susikalba rusiškai, o paskui jau draugystės mezgasi geometrine projekcija.
A.Čečkauskas sakė, kad artimi santykiai užsimezgė ir su italais, nes sportininkams įdomu mokytis naujų kalbų ir žodžių.
Maistas. „Imti ne daugiau kaip du, kad liktų ir kitam svečiui“, - toks užrašas kaimelio valgykloje pasitinka prie vaisių.
Ant stalų - prašymai ne tik nurinkti indus, bet ir išmesti nesuvalgytą maistą į specialius konteinerius, lėkštes ir įrankius sudėti atskirai. Šioje patalpoje tvyro specifinis kvapas, todėl kai kurie prašo šią misiją atlikti draugų.
Puokštė. Antradienį Lietuvos delegacija prie savo durų rado puokštę su linkėjimų įrašu nuo Didžiosios Britanijos delegacijos.
Atviruke nėra minima konkreti priežastis, bet tikriausiai taip britai išreiškė užuojautą dėl sporto mediko Vlado Sklizmanto mirties.
Rankos. Įėjimas į lietuvių kambarį papuoštais vienų žaidynių simbolių – delnais su penkiais pirštais.
Ant šių popierinių rankų misijos vadovai rašo pagyras geriausiai pasirodžiusiems sportininkams.
Gimtadieniai. EYOF metu du Lietuvos delegacijos sportininkai šventė gimtadienius.
Liepos 15-ąją dviratininkui Laurynui Čekui sukako 16-a, o liepos 17-ąją kūjo metikė Aistė Žiginskaistė sulaukė 15-os.
Abu sportininkai buvo pasveikinti dalyvaujant delegacijos nariams, o dovanų gavo firminį EYOF puodelį bei talismaną Youthie.
„Šita pirštinė varžyboms irgi netiks“, - pajuokavo lengvaatlečių rinktinės vadovė Zita Tindžiulienė apie A. Žiginskaitei įteiktą suvenyrą. Kūjo metikė per varžybas pirmadienį sulaukė teisėjų priekaištų dėl savo pirštinės ir trečiąjį atliko su pasiskolinta iš baltarusių.
Medaliai. Per pirmąsias tris varžybų dienas lietuviai nelaimėjo nė vieno apdovanojimo, bet tikisi, kad likusios dvi nebus sausos, nes startuos keli stiprūs sportininkai.
Tačiau dar prieš žaidynes buvo aišku, kad 2011 m. Trabzone iškovoti 10 medalių ir 10-oji vieta bendroje yra nepakartojamos.
Utrechto žaidynių rengėjai irgi nesuka dėl to galvos ir medalių lentelės tiesiog neskelbia. Dvi dienas buvo sunku sužinoti ir nematytų varžybų rezultatus, nes oficialiame tinklalapyje net starto protokolų nebūdavo.
„Tai siaubinga“, - dūsavo ne vienas žurnalistas, matęs įvairaus rango varžybų.
Po dviejų dienų paaiškėjo, kad daugiau nei pusės sporto šakų rezultatus galima surasti statistikos tinklalapiuose, kurie susiję su Olandijos sporto šakų federacijomis.
