Pretendente į aukso medalius R. Meilutytę pavertė ne tik olimpinės čempionės titulas Londone ir pernai pasaulio čempionate 25 metrų baseine Stambule laimėti aukso medaliai, bet ir šių metų rezultatai.
Net ir būdama pakeliui į sportinės formos viršūnę Rūta buvo pašėlusiai greita.
Dar birželio pradžioje trenerio Jono Ruddo auklėtinė pasiekė du Europos rekordus „Mare Nostrum” varžybose – Monte Karle plaukdama 100 metrų krūtine (1 min. 5,2 sek.) ir Barselonoje 50 metrų krūtine (29,96 sek.).
Jeigu R. Meilutytė plauks dar greičiau sekmadienį prasidedančiose plaukimo varžybose Barselonos „Palau Sant Jordi” arenoje įrengtame laikiname baseine, gali kristi pasaulio rekordai, pasiekti 2009-aisiais – paskutiniais iš poliuretano pagamintų plaukimo kostiumų eros metais.
Šie rekordai priklauso amerikietei Jessicai Hardy. 26 metų plaukikė varžysis Barselonoje ir rizikuoja savo akimis išvysti, kaip jos rekordus pasisavina net 10 metų jaunesnė plaukikė iš Lietuvos.
Ar taip gali įvykti plaukimo lenktynėse, kur tiek daug lemia šimtosios sekundės dalys?
Apie tai „Lietuvos rytas” kalbėjosi su pirmadienį lenktynes pasaulio čempionate pradedančios R. Meilutytės treneriu anglu J. Ruddu.
– Kai pernai Rūta atvyko į Londono olimpines žaidynes, niekas iš jos nesitikėjo medalio, bet dabar pasaulio čempionate Barselonoje ji yra favoritė laimėti plaukimo krūtine rungtis. Kaip Rūtą gali paveikti pasikeitęs statusas? – „Lietuvos rytas” paklausė J. Ruddo.
– Dabar visi ją pažįsta ir žino jos galimybes. Todėl pasaulio čempionatas tikrai bus kitoks.
Tačiau Rūta jau įrodė pernai gruodį plaukdama 25 m baseine pasaulio pirmenybėse Stambule, kad yra viena geriausių plaukikių pasaulyje.
Atvykę į Barseloną nejaučiame įtampos. Tikimės čia parodyti viską, ką galime geriausia, ir pasižiūrėsime, kaip vyks kova dėl medalių.
– Michaelas Phelpsas (pernai karjerą baigusi JAV plaukimo superžvaigždė. – Red.) treniruodamasis per savaitę nuplaukdavo po 50 km, prieš olimpines žaidynes – po 80 km. O kokiais krūviais dirbo Rūta?
– Ji nuplaukdavo apie 50 km per savaitę.
Kartais – truputį daugiau, kartais truputį mažiau – atsižvelgiant į tai, kiek konkrečiu laiku reikėjo laikantis mūsų sudarytos programos.
Tačiau nuplauktų kilometrų skaičius nėra svarbus. Svarbu, kaip įveiki tuos kilometrus.
Kiekvienas nuplauktas kilometras turi savo priežastį.
Kartais naudingiau padaryti mažiau, bet geriau.
– Ar esate patenkintas Rūtos rezultatais jaunimo pirmenybėse, Poznanėje vykusiose praėjusį mėnesį?
– Taip, labai. Mes nesirengėme toms varžyboms, kaip ir kiek anksčiau nesiruošėme ir varžyboms Monake ir Barselonoje.
Tai buvo tik pasirengimo šiam pasaulio čempionatui dalis.
Į tas varžybas keliavome išvakarėse, tai buvo tarsi pertrauka tarp sunkių treniruočių. Poznanėje Rūta 100 m įveikė per 1 min. ir 5,48 sek. Plaukiant be išskirtinio pasirengimo tai puikus rezultatas.
Į Barseloną atvykome ketvirtadienį – likus kelioms dienoms iki pirmojo starto. Pažiūrėsime, kaip ji plauks gavusi šiek tiek daugiau poilsio.
– Praėjusią savaitę Rūta socialiniame tinkle įdėjo klipą, kuriame atlieka prisitraukimus viena ranka, o kita kilnoja svarmenį.
Ar toks pokštas rodo, kad svarbiausias metų varžybas ji pasitinka be įtampos?
– Ji mėgsta juokauti. Vaizdo įrašas buvo apgaulė – ji tikrai neatlieka tokių pratimų.
Rūta dažnai mėgsta taip pajuokauti su savo draugais ir dažnai parodo ką nors juokinga – kokią nuotrauką ar klipą įdeda į „Twitter” ar „Facebook”.
Ji moka būti atsipalaidavusi, bet kartu iš jos akių matau, kokia ji dabar susikaupusi. Rūtos mintys – tik apie pasaulio čempionatą.
– Per Lietuvos plaukimo istoriją tik Lina Kačiušytė prieš 35 metus yra tapusi pasaulio vandens sporto šakų pirmenybių čempione.
Ar Lietuva turėtų būti pasirengusi sulaukti antrosios čempionės kitą savaitę?
– Manau, Rūta plauks greitai 50 ir 100 metrų krūtine, tačiau ar laimės, priklausys ir nuo kitų plaukikių.
Mes negalime kontroliuoti varžovių. Rusė Julija Jefimova, danė Rikke Moeller Pedersen, amerikietė Jessica Hardy irgi gali būti greitos.
– Ar ramiau, kad šįmet nesivaržo amerikietė Rebecca Soni, kuri Londono olimpiadoje iškovojo antrą vietą 100 metrų plaukimo krūtine ir buvo pirma 200 m plaukimo krūtine rungtyse?
– Būtų smagiau, jei ji vėl varžytųsi. Gal tada kitoms plaukikėms būtų kiek lengviau – ypač toms, kurios plauks 200 m krūtine.
Rūta pernai Londone nugalėjo R.Soni ir būtų įdomu pažiūrėti, ar pavyktų tai pakartoti.
– Sakėte, kad Rūta plauks greitai. Ar taip greitai, kad pagerintų pasaulio rekordą?
– Aš tikiuosi, kad Rūta plauks greičiau nei bet kada. Mūsų tikslas – kad ji pasiektų asmeninį 50 ir 100 metrų plaukimo krūtine rekordą.
Ar to užtektų ir pasaulio rekordui? Rūta moka nustebinti visus. Pažiūrėsime.
– Nuo geriausio Rūtos rezultato iki J.Hardy pasaulio rekordo (29,80 sek.) 50 metrų rungtyje trūksta tik 0,16 sek. Plaukiant 100 metrų iki J.Hardy rekordo (1 min. 4,45 sek.) – 0,75 sek.
– Kurioje rungtyje Rūtos galimybės pasiekti planetos rekordą yra didesnės?
– Tokios galimybės yra apylygės. Bet svarbiausia, kad jai pavyktų laimėti abejas varžybas.
Jei dar bus pasiekti ir pasaulio rekordai – tai būtų lyg papildoma dovana.
Man labiausiai rūpi, kad Rūta įšokusi į vandenį plauktų taktiškai ir strategiškai taisyklingai. Kad plauktų ir sumaniai, ir su aistra.
Jei tai pavyks, viskas bus gerai. O jei dar pavyktų pagerinti rekordą, būtų nuostabu.
– Kokius tikslus Rūtai keliate plaukiant laisvuoju stiliumi?
– Pasilinksminti. Tikrai, nejuokauju. Noriu priminti, kad jai tik 16 metų, o tokio amžiaus sportininkui reikia kartais startuoti dėl smagumo.
Džiaugsmas plaukiant ir varžantis bus svarbiausia. Galbūt Rūta pateks į pusfinalį, bet finalas ar medaliai plaukiant laisvuoju stiliumi vis dar pernelyg tolimas taikinys.
Galbūt ateityje, Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, plaukdama laisvuoju stiliumi Rūta turės aukštesnių tikslų, nes bus ir vyresnė, ir stipresnė.
Bet dabar jai svarbiausia pasismaginti, tomis dienomis nusimesti įtampą, nes plaukti laisvuoju stiliumi Rūtai patinka.
– Ką svarbaus pasakysite Rūtai prieš jai įšokant į vandenį Barselonos baseine?
– Plauk taip, kaip treniravomės. Jei taip bus, viskas bus gerai.
Olimpinėse žaidynėse ji sugebėjo gerinti savo rezultatus nuo atrankos varžybų iki pat finalo.
Kiekviename etape aptarėme smulkias detales ir bandėme susitelkti dar labiau. Tikimės, kad taip bus ir Barselonoje.
Barselonoje – 9 plaukikai
Pasaulio vandens sporto šakų čempionate Barselonoje varžysis devyni Lietuvos plaukikai: Rūta Meilutytė (16 metų, plauks 50 ir 100 m krūtine bei 50 ir 100 m laisvuoju stiliumi), Jūratė Ščerbinskaitė (18 metų, 200 m laisvuoju stiliumi), Giedrius Titenis (23 metai; 50, 100 ir 200 m krūtine ir estafetę 4x100 m kompleksiniu plaukimu), Mindaugas Sadauskas (22 metai; 50 ir 100 m laisvuoju stiliumi ir estafetę), Raminta Dvariškytė (22 metai; 200 m krūtine), Danas Rapšys (17 metų, 100 ir 200 m nugara, estafetę), Ugnė Mažutaitytė (15 metų, 200 m nugara), Povilas Strazdas (16 metų, 200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi ir 400 kompleksiniu plaukimu), Tadas Duškinas (18 metų, 50 ir 100 m peteliške, estafetę).
„Tikimės, kad finalą pasieks ne tik R.Meilutytė, bet ir G.Titenis – neatsitiktinai jis rungėsi ir Londono olimpinių žaidynių 100 metrų krūtine finale, – sakė Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas. – Norime, kad šįkart daugiau mūsų plaukikų pasiektų ir pusfinalius. Svarbiausia, kad visi pagerintų savo asmeninius rekordus.”
2013 m. rezultatai 50 m krūtine
1. R.Meilutytė – 29,96 sek.
2. R.Meilutytė – 30,11 sek.
3. J.Jefimova – 30,12 sek.
4. R.Meilutytė – 30,19 sek.
5. J.Hardy – 30,24 sek.
6. J.Hardy – 30,39 sek.
7. B.Larson – 30,4 sek.
8. J.Jefimova – 30,56 sek.
9. R.Meilutytė – 30,57 sek.
10. J.Johansson – 30,61 sek.
Lietuvos plaukikai pasaulio pirmenybėse
Metai Dal. plaukikų Finalų rezultatai
Iš viso Vyr. Mot.
1994 7 5 2 R.Mažuolis (bronza - 50 m l.stiliumi, 7 - 100 m l.stiliumi)
1998 2 2 0 -
2001 4 4 0 -
2003 8 8 0 D.Grigalionis (6 - 50 m nugara)
2005 6 6 0 V.Janušaitis (6 - 200 m kompleks.), vyrų komanda (4 - 4x100 m l.stiliumi)
2007 8 8 0 V.Janušaitis (7 - 200 m kompleks.)
2009 12 7 5 G.Titenis (bronza - 200 m krūtine, 6 - 100 m krūtine)
2011 5 4 1 G.Titenis (6 - 100 m krūtine, 6 - 200 m krūtine)
2013 m. rezultatai 100 m krūtine
1. R.Meilutytė – 1 min. 5,2 sek.
2. R.Meilutytė – 1 min. 5,21 sek.
3. J.Jefimova – 1 min. 5,48 sek.
4. R.Meilutytė – 1 min. 5,48 sek.
5. R.M.Pedersen – 1 min. 6,05 sek.
6. R.Meilutytė – 1 min. 6,09 sek.
7. B.Larson – 1 min. 6,16 sek.
8. R.M.Pedersen – 1 min. 6,20 sek.
9. J.Hardy – 1 min. 6,29 sek.
10. R.M.Pedersen – 1 min. 6,4 sek.
Pasaulio plaukimo čempionatų skaičiai
Šių metų vandens sporto šakų čempionatas yra 15-asis. Pirmasis pasaulio vandens sporto šakų čempionatas buvo surengtas prieš 40 metų. Jis vyko Belgrado Tašmaidano sporto centre. XX amžiuje šios varžybos buvo rengiamos nereguliariai. Tarp čempionatų būdavo dvejų, trejų, ketverių ar net penkerių metų pertraukos. Kas dvejus metus čempionatai pradėti rengti tik 2001 metais.
Barselona yra trečiasis miestas, kuriame čempionatas rengiamas antrą kartą. Po du sykius geriausius vandens sporto šakų atstovus taip pat priėmė Pertas ir Roma.
Pirmajame čempionate dalyvavo 686 sportininkai, kovoję dėl 37 medalių komplektų. Daugiausia dalyvių sulaukė 13-asis čempionatas Romoje, kuriame varžėsi 2556 sportininkai. Praėjusiame čempionate 2011 m. Šanchajuje dalyvavo 2220 sportininkų iš 181 šalies. Jie išsidalijo 65 medalių komplektus. Keliose rungtyse prizininkų rezultatai buvo vienodi, todėl prireikė ne 195, o 198 medalių.
Daugiausia medalių per visą čempionatų istoriją iškovojo JAV sportininkai. Jie laimėjo 200 aukso, 156 sidabro ir 110 bronzos apdovanojimų. Toliau medalių lentelėje rikiuojasi Kinija (89, 67 ir 49), Vokietija (įskaitant VDR; 85, 101 ir 89), Rusija (įskaitant SSRS; 77, 73 ir 67) ir Australija (70, 70 ir 56).
JAV medalių įskaitą laimėjo net 11 kartų. Po sykį amerikiečius iš pirmosios vietos yra išstūmusios VDR, Kinija ir Australija. Įdomu, kad pasaulio čempionatas JAV dar nebuvo rengiamas nė sykio.
Per visą čempionatų istoriją daugiausia medalių laimėjo amerikietis Michaelas Phelpsas. Jis dalyvavo 6 pirmenybėse ir iškovojo 26 aukso, 6 sidabro bei 1 bronzos medalį. Daugiau negu 10 kartų pasaulio čempionais yra tapę amerikietis Ryanas Lochte (12 aukso, 3 sidabro, 4 bronzos), australas Ianas Thorpe’as (11, 1, 1), australas Grantas Hackettas (10, 6, 2) ir amerikietis Aaronas Peirsolas (10, 2, 0). Tarp moterų daugiausia kartų čempione yra tapusi australė Libby Trickett (9, 2, 4).
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai laimėjo 2 bronzos medalius. Lietuviams abukart laimingas buvo Romos baseinas. 1994 m. Italijos sostinėje Raimundas Mažuolis užėmė trečiąją vietą 50 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje, 2009 m. Giedrius Titenis taip pat buvo trečias plaukdamas 200 m krūtine.
Pastarajame čempionate Lietuvai atstovavo 4 plaukikai, 1 plaukikė ir 2 šuolininkai į vandenį. Geriausiai pasirodė G.Titenis – užėmė 6-ąją vietą 100 m krūtine ir 200 m krūtine varžybose.
Atstovaudami SSRS lietuviai laimėjo du medalius. 1978 m. auksą iškovojo Lina Kačiušytė, 1982 m. sidabrą – Robertas Žulpa. Abu sportininkai tarp prizininkų pateko 200 plaukimo krūtine varžybose.
