„Ateis laikas, ir išeisiu“, – ramiu tonu Vilniaus oro uoste šypsodamasis kalbėjo 41 metų sportininkas, kuriam Maskvoje tai buvo jau net dešimtasis pasaulio čempionatas.
Nors planetos pirmenybėse užėmė tik šešioliktą vietą, V.Alekna neslėpė geros nuotaikos ir nesistengė vengti žurnalistų. Neretai po prasto pasirodymo kai kurie sportininkai bando pasišalinti iš oro uosto nepastebėti.
„Reikia baigti sezoną, liko keletas varžybų, – paklaustas apie karjeros pabaigą, mintimis dalijosi disko metimo sektoriaus ilgaamžis. – Bus noras, tęsiu karjerą, nebus – ne. Galiu tik garantuoti, kad nesportuosiu tiek, kiek anksčiau.“
V.Alekna juokavo, kad pirmojo klausimo apie karjeros pabaigą jis sulaukė dar prieš šešerius metus.
Maskvoje pažymėti simbolinį dešimtąjį pasaulio čempionatą V.Alekna tikėjosi geriau. Tačiau traumos sezono pradžioje sumaišė jo planus – diskas pusfinalyje teskriejo 61 m 91 cm ir iki finalo pritrūko 55 centimetrų.
„Kaip ir galvojau, pasijautė varžybų trūkumas. Fiziškai jaučiausi gerai. Tikėjausi numesti bent 63 metrus. Rytais mesti diską man sudėtingiau. Tada galiu numesti 63-64 metrus, ne daugiau. Vakarinėse varžybose pridedu po kelis metrus“, – pasakojo V.Alekna.
Paskutinį kartą į pasaulio čempionato finalą V.Alekna nepateko debiutiniame pasaulio čempionate – prieš aštuoniolika metų. Todėl finalinius sportininkų pasirodymus stebėti ne iš disko metimo sektoriaus, o iš šalies, buvo labai keista.
„Planavau važiuoti į stadioną. Bet po varžybų mažai miegojau, todėl priguliau pietų miego. Atsibudau tada, kai spėti nuvažiuoti pažiūrėti finalo jau buvo per vėlu“, – su šypsena veide pasakojo finalą per televiziją stebėjęs veteranas.
Į rankas diską V.Alekna vėl paims negreitai. Vilniuje jo nusviesti nėra kur, o į Kauną specialiai tam važiuoti jis neketina. Tačiau V.Alekna nesitraukia ir diskas dar pajus metiko jėgą. Dar bent keliose likusiose varžybose.
