D.Stagniūnas ir I.Tobias jau pradėjo naują sezoną, bet iki šiol dar nežino, ar dalyvaus Sočio olimpiadoje.
Nors Lietuvos ledo šokėjų pora dar 2013-ųjų kovą per pasaulio pirmenybes Kanadoje iškovojo kelialapį į olimpines žaidynes, sportininkų svajones žlugdo biurokratinės šalies įstatymų kliūtys.
Pilietybės reikalų komisija dar 2013-ųjų sausį pasiūlė nesuteikti Lietuvos pilietybės amerikietei I.Tobias, o šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė vasarį pritarė šiai rekomendacijai.
Jeigu D.Stagniūno partnerė iki olimpiados pradžios negaus mūsų šalies paso, ledo šokėjų pora praras teisę pasirodyti ant olimpinio ledo.
„Kol kas nenoriu eskaluoti šios temos, bet tikiu, kad Isabella ir Deividas šoks Sočyje”, – prasitarė Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentė Lilija Vanagienė, aplankiusi JAV besitreniruojančią stipriausią šalies ledo šokėjų porą.
Visas dėmesys – treniruotėms
I.Tobias ir D.Stagniūnas už Atlanto dabar kasdien šlifuoja olimpiniam sezonui sukurtas naująsias savo programas.
Lietuvos ledo šokėjai liko ketvirti tarp dešimties porų per pirmąjį šio sezono startą – „Finlandia Trophy” varžybas Espoo, o prieš savaitę užėmė septintąją vietą „Skate America” – pirmajame ISU „Grand Prix” etape Detroite.
„Esame patenkinti sezono pradžia. Galbūt galėjome pasirodyti ir geriau, bet esame labai arti tikslo, kaip norime atrodyti per kitas varžybas, – „Lietuvos rytui” neslėpė D.Stagniūnas.
– Pirmąjį lapkričio savaitgalį ketinome dalyvauti turnyre Dortmunde, bet kol kas nežinau, ar tikrai skrisime į Vokietiją. Tai būtų jau ketvirtosios mūsų varžybos paeiliui, bet dabar norisi truputį daugiau padirbėti treniruotėse”.
Siūlo įstatymo pataisą
Iki žiemos olimpiados atidarymo Sočyje liko 104 dienos, tačiau Lietuvos ledo čiuožėjų svarbiausi įvykiai dabar, regis, laukia jau ne ant ledo.
Kol I.Tobias ir D.Stagniūnas treniruotėse gludina savo šokių „twizlus” ir „finnstepus”, Seime netrukus bus pradėta svarstyti įstatymo pataisa, kuri gali uždegti žalią šviesą amerikietei gauti lietuvišką pasą.
Seimo narys Remigijus Šimašius kartu su savo bendraminčiais įregistravo Pilietybės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma įteisinti naują sąvoką – „Lietuvos vardo garsinimas".
„Mums paskatino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto kreipimąsis. Ši iniciatyva tiesiogiai susiejusi su Lietuvos ledo šokėjų pora, bet ji tikrai reikalinga ne tik dėl šio konkretaus atvejo, – „Lietuvos rytui” aiškino R.Šimašius.
– Ji būtų pagrindas Prezidentui suteikti Lietuvos pilietybę išimties tvarka.
Lietuvos pilietybė neturi tapti prekė, bet tai nereiškia, kad reikia užsidaryti nuo pasaulio ir užtrenkti duris tiems, kurie gali garsinti Lietuvą.
Dabar susidaro įspūdis, kad viena šokio ant ledo pora gali visą Lietuvos konstitucinę santvarką sugriauti. Tačiau to pasekmės – Lietuvos vardas garsinamas mažiau, talentai stumiami iš Lietuvos, o Lietuva formuoja ne drąsios, o penkiais skląsčiais nuo pavasario vėjelio užsisklendusios Lietuvos įvaizdį.
Kažkada Margaritai Drobiazko buvo suteikta Lietuvos pilietybė ir ji puikiai įrodė, kad tai buvo tinkamas žingsnis (Maskvoje gimusi čiuožėja kartu su Povilu Vanagu dalyvavo net penkiose olimpinėse žaidynėse, iškovojo bronzos medalius pasaulio ir Europos čempionatuose – Red.).
Taip ir dabartinėms ar būsimosioms sporto, meno ir mokslo žvaigždėms turėtume suteikti realių galimybių tapti Lietuvos piliečiais. Jeigu tik jie yra integravęsi į Lietuvos gyvenimą, net jei dar puikiai nekalba lietuviškai, net jei vardą tik pradeda garsinti, net jei šiuo metu gyvena užsienyje”.
Lemtingas balsavimas – lapkritį
Buvusio Teisingumo ministro inicijuotas įstatymo projektas netrukus turėtų būti įtrauktas į Seimo dienotvarkę ir jau lapkričio 7-osios posėdyje pateiktas svarstyti visiems Seimo nariams.
„Esu kalbėjęs apie tai su Seimo vadovybe. Jeigu būtų pritaikyta skubos tvarka, tai šios įstatymo pataisos galėtų būti priimtos jau lapkričio mėnesį, – skaičiavo R.Šimašius.
– Tuomet ledo šokėjų pora dar suspėtų pasinaudoti šiomis naujomis galimybėmis. Jeigu įstatymas būtų priimtas vėliau, aišku, jis jau galiotų kitiems atvejams”.
Jeigu Pilietybės įstatymo pataisos iš tiesų bus priimtos Seime, I.Tobias turės dar kartą prašyti, jog jai būtų suteikta Lietuvos pilietybė išimties tvarka.
Nors Lietuvos prezidentė 2013-ųjų vasarį jau atmetė pirmąjį amerikietės prašymą, Seimo narys tiki, kad jo iniciatyva galiausiai atvers Lietuvos ledo šokėjų porai olimpiados duris.
„Jeigu pats netikėčiau, tai tikrai neprašyčiau, kad ši pataisa Seime būtų įtraukta į dienotvarkę jau lapkričio 7-ąją ir svarstoma skubos tvarka. Tai reikalinga tik dėl šio konkretaus atvejo, nes dėl kitų būtų galima ir mažiau skubėti, – neslėpė R.Šimašius.
Natūralu, kad ir Seimui, ir prezidentei norisi būti atsargiems ir nepadaryti klaidos.
Su teisininkais ruošdami projektą stengėmės būti labai preciziški ir atsižvelgti į visus niuansus ir buvusius precedentus.
Esu beveik 100 proc. tikras, kad ši pataisa atitinka Konstituciją taip, kaip ją supranta ir Konstitucinis teismas.
Jeigu Seimas priimtų pataisas, jos panaikintų galimas abejones, kad pilietybė dalinama per laisvai ir nepagrįstai. Tokios baimės tikrai neliktų, todėl ir tikiuosi, kad galų gale galėtų būti priimtas teigiamas sprendimas. Bet aišku, negaliu ir nenoriu kalbėti už kitus šalies pareigūnus”.
Olimpiadoje – mišrios poros
Teisę startuoti Sočio olimpiados šokių ant ledo varžybose iškovojo 24 poros. 10 iš jų yra mišrios.
D.Stagniūnas kišenėje turi jau antrąjį bilietą į žiemos žaidynes, tačiau nenori viešai svarstyti apie savo galimybes galų gale įgyvendinti kiekvieno sportininko svajonę.
Deividas su kita amerikiete Katherina Copely jau buvo iškovojęs kelialapį dar į 2010 metų olimpiadą Vankuveryje, tačiau tuomet Lietuvos porai koją taip pat pakišo jo partnerės pilietybė.
28-erių kauniečio karjeroje iki šiol buvo daugiau nusivylimo negu džiaugsmo, todėl ir dabar jis nelinkęs puoselėti bereikalingų vilčių.
„Dėl pilietybės nieko nežinau ir nenoriu komentuoti”, – trumpai atkirto Lietuvos jau nesykį atstumtas čiuožėjas, paprašytas įvertinti naujausią Seimo narių iniciatyvą.
Ant ledo – M.Monroe ir J.Bondas
D.Stagniūnui daug lengviau pasakoti apie naujus savo šokius.
Šį sezoną Lietuvos šokėjų pora ant ledo persikūnijo į Merilyn Monroe ir Jamesą Bondą.
Kartu su treneriu Igoriu Špilbandu savo trumpajai programai ji pasirinko fokstrotą („A Fine Romance”) ir kvikstepą („Diamonds Are a Girl's Best Friends”) pagal legendinės amerikietės aktorės dainas, o laisvajai programai – neįveikiamo filmų herojaus temą pagal kino filmo „Skyfall” garso takelį.
„Isabella labai panaši į M.Monroe. Kai šį sezoną trumpai programai buvo numatyti tokie ritmai, ji pati pasiūlė šią idėją, – šypsodamasis aiškino D.Stagniūnas. – O J.Bondas man yra tikrai geras personažas. Jis toks nieko nebijantis ir visada išlieka kietas, kad ir kas benutiktų blogai”.
Ar olimpiados žiūrovai ant Sočio ledo turės galimybę pamatyti trispalve paženklintas legendines žvaigždes, dabar priklauso tik nuo Lietuvos politikų.
Nesėkmingas pirmasis bandymas
Siekdama Lietuvos pilietybės I.Tobias daugiau kaip metus tris kartus per savaitę mokėsi lietuvių kalbos.
Niujorke gimusi čiuožėja dar pernai gruodį Lietuvos prezidentūroje viena laikė lietuvių kalbos testą.
Pasak „Lietuvos ryto” šaltinių, amerikietė tuomet atsakė į 58 iš 60 čia jai pateiktų lituanistų klausimų.
Bet I.Tobias pastangos nesuminkštino Lietuvos valdininkų širdžių.
Devyni Pilietybės reikalų komisijos nariai – Rasa Svetikaitė, Indrė Pukanasytė, Rasa Jablonskytė-Barbuškienė, Darius Raulušaitis, Eglė Bagdžiūnaitė, Andrius Pulokas, Almantas Gavėnas, Daiva Vežikauskaitė ir savo tapatybę slepiantis Valstybės saugumo departamento atstovas – nusprendė, kad amerikietė nėra verta gauti Lietuvos pilietybės.
„Yra du kriterijai, kuriuos asmuo turi atitikti norėdamas gauti pilietybę išimties tvarka. Vienas – neginčijami išskirtiniai nuopelnai Lietuvos valstybei, kitas – įsiliejimas į Lietuvos visuomenę. Komisijos daugumos sprendimu I.Tobias neatitinka nė vieno iš numatytų kriterijų”, – 2012-ųjų gruodį teigė prezidentės patarėja I.Pukanasytė.
Pilietybės reikalų komisijos pirmininkė „Lietuvos rytui” pripažino, kad sprendimas nebuvo priimtas vienbalsiai, nors „pilietybės suteikimo teisinis reguliavimas yra labai griežtas”.
„Mes negalime vadovautis emocijomis. Dar 2006-aisiais priimti Konstitucinio teismo sprendimai tiesiog nepaliko daug vietos įstatymo interpretacijoms”, – tvirtino I.Pukanasytė.
Nuo 2003 metų pabaigos, sugriežtėjus žaliųjų pasų skyrimo taisyklėms, nė vienas sportininkas negavo Lietuvos pilietybės.
D.Grybauskaitės „ne” išgirdo ir buvusi D.Stagniūno partnerė amerikietė Katherine Copely, kuri su lietuviu šoko 2007–2009 metais, kol baigė karjerą patyrusi traumą.
„Niekas tikrai nenori, kad būtų blogiau. Jeigu atsiribotume nuo teisinės bazės, žmogiškai visi norėtume, kad olimpiadoje skambėtų Lietuvos vardas, – aiškino I.Pukanasytė. – Bet šis prašymas labai panašus į K.Copely atvejį, todėl ir mūsų sprendimas buvo analogiškas.
Jeigu tas teisinis reguliavimas nebūtų toks griežtas, tai ir sprendimai būtų kitokie.”
