Siūlė keisti įstatymą
Spalio viduryje Seimo narys Remigijus Šimašius įregistravo Pilietybės įstatymo 20 ir 41 straipsnių pakeitimo projektą. Netrukus jis turėjo būti svarstomas Seime, tačiau tam kelią pastojo Seimo Teisės departamentas, pateikęs išvadą, jog projekto nuostatos gali neatitikti Konstitucijos. Projekto likimas buvo perleistas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
Įstatymo pataisoje R.Šimašius su bendraminčiais siūlė įteisinti sąvoką „Lietuvos vardo garsinimas“.
„Projekte numatoma, kad išimties tvarka pilietybę prezidentas gali suteikti tais atvejais, kai garsinamas Lietuvos vardas, o ne tik, kaip dabar numatyta, kai didinama Lietuvos galia. Tai būtų galima taikyti menininkams, sportininkams, filantropams.
Kitas siūlomas dalykas – kad integraciją į Lietuvos visuomenę būtų galima pademonstruoti nebūtinai lietuvių kalbos mokėjimu. Yra įvairiausių situacijų, kuomet Lietuvos vardas yra garsinamas ir prie šalies pasiekimų prisidedama ne lietuvių kalba“, - lrytas.lt sakė R.Šimašius.
Prieštarauja Konstitucijai
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl Teisės departamentui neįtiko parengtas įstatymo pakeitimo projektas ir buvo kalbos klausimas.
„Jie siūlo, kad būtų galima pilietybę gauti be kalbos ir yra labai išplečiamas ratas, kada galima (gauti pilietybę. - Red.).
Net aplinkybės nėra aiškios, nes sakoma: „ar turintiems kitų ypatingų nuopelnų“ („Respublikos Prezidentas gali išimties tvarka suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę garsinantiems Lietuvos vardą ir taip didinantiems Lietuvos autoritetą tarptautinėje bendruomenėje ar turintiems kitų ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei kitų valstybių piliečiams.“ - Red.).
Čia iš esmės yra prasilenkiama su Konstitucinio teismo doktrina, kurioje sakoma, kad tik atskirais išimtiniais atvejais ji suteikiama, o čia labai stipriai prasiplečia ta galimybė“, - aiškino išvadas pasirašęs Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis.
Pateikė per dvi savaites
Teisės departamento išvada buvo parašyta spalio 23 dieną, o pristatyta lapkričio 6 dieną, Seimo posėdžio, į kurio darbotvarkę buvo įtrauktas projektas, išvakarėse. Dviejų savaičių laiko tarpas nuo išvados parašymo iki pateikimo papiktino R.Šimašių.
Politikas ketvirtadienį kreipėsi į Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, klausdamas, ką ši galvoja apie tokią situaciją, tačiau atsakymo dar negavo.
„Teisės ir teisėtvarkos komitetas per šias kelias savaites ne kartą rinkosi, todėl galėjo šį klausimą apsvarstyti. Nežinau, ar ta išvada pasirašyta ne ta data, ar ji stalčiuje pragulėjo, bet kokiu atveju, tai rodo Seimo dokumentų darbų valdyme.
Pati išvada, mano asmenine nuomone, yra itin prastos kokybės, sunku ją apskritai suvokti, kadangi ten yra tik vienas sakinys apie projektą, o dviejuose puslapiuose – tik citatos iš Konstitucijos, neparodant jokio ryšio su šiuo projektu“, - aiškino R.Šimašius.
Gilinosi į dokumentą
Teisės departamento direktorius A.Kabišaitis paaiškino, kad prie dokumento įrašyta spalio 23 dienos data – laikas, kuomet išvados buvo parašytos, o ne patvirtintos.
„Tuomet buvo parašyta, o po to vyko nemenkas darbas. Žmonės uždeda tą datą ir pateikia man, aš skaitau, į ją gilinuosi, ji yra taisoma ir tik po to pateikiama. Tiesiog vyko darbas prie jos“, - aiškino Teisės departamento direktorius. Pateikti išvadą Teisės departamentas turi per septynias darbo dienas, nuo projekto įregistravimo, tačiau šis laikas gali būti pratęstas.
Šią savaitę Teisės departamento išvada bus pateikta svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Nuo šios institucijos priklausys, ar projektas pasieks Seimą.
Jau sulaukė neigiamo atsakymo
D.Stagniūnas ir I.Tobias kartą jau buvo sulaukę neigiamo prezidentės Dalios Grybauskaitės atsakymo.
Sausį ji remdamasi Konstitucinio teismo pateiktais aiškinimais, Pilietybės reikalų komisijos siūlymu ir Pilietybės įstatymu išimties tvarka nesuteikė pilietybės I.Tobias.
D.Grybauskaitės „ne” išgirdo ir buvusi D.Stagniūno partnerė amerikietė Katherine Copely, kuri su lietuviu šoko 2007–2009 metais, kol baigė karjerą patyrusi traumą.
