Konstitucijai neprieštarauja
Įvertinęs lapkričio 6 dieną paskelbtą Teisės departamento išvadą trečiadienį TTK nusprendė, kad Remigijaus Šimašiaus pasiūlytos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 20 ir 41 straipsnių pakeitimo projekto nuostatos Konstitucijai neprieštarauja.
Įstatymo pataisos projektas turėtų būti svarstomas artimiausiame Seimo plenariniame posėdyje, kitą savaitę.
Įstatymo pataisoje R.Šimašius su bendraminčiais siūlė įteisinti sąvoką „Lietuvos vardo garsinimas“. Seimo narys siekė, kad integracija nebūtų apibrėžiama kalbos mokėjimu.
Teisės departamentas nusprendė, kad pataisos prieštarauja Konstitucijai, ir perleido projektą nagrinėti TTK.
Pataisa nereikalinga?
Įstatymo projektą palaiminusio TTK pirmininkas Julius Sabatauskas įsitikinęs, kad tokia įstatymo pataisa nėra reikalinga. Nuo sausio, kai I.Tobias nebuvo suteikta Lietuvos pilietybė, daug kas pasikeitė.
„Manau, kad nereikia tų pataisų, nes visiškai užtenka dabartinio įstatymo. Tiesiog reikia įvertinti, kaip dabar situacija yra pasikeitusi palyginti su ankstesne. Kiek žinau, mergina lanko lietuviškas mokyklas, dirba su vaikais, juos moko. Vadinasi, bendravimo ir integracijos laipsnis auga, kad ir tarp išeivių“, – aiškino J.Sabatauskas.
Jis svarsto, kad įstatymo pataisa gali situaciją dar labiau apsunkinti.
Šiuo metu Pilietybės įstatyme reglamentuojama, kad asmuo, siekiantis Lietuvos pilietybės, turi gebėti bendrauti lietuviškai. Siūlomoje įstatymo pataisoje šis punktas keičiamas į lietuvių kalbos pagrindų turėjimą. (Kartu siūloma pakeisti lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimus asmeniui (kuris nuolat negyvena Lietuvos Respublikoje) ir nustatyti, kad toks asmuo turi turėti pagrindines lietuvių kalbos žinias. – Red.).
„Tai reiškia ne tik bendravimą, bet ir skaitymą, rašymą, gramatiką. Ar tokius pagrindus ji turės, aš labai abejoju. Bendrauti lietuviškai – tai paprasčiausias gebėjimas pasisveikinti, būtiniausi žmogaus poreikiai, kaip rasti kelią, užsisakyti pavalgyti. Kad būtų galima suprasti“, – aiškino J.Sabatauskas.
Jau sulaukė neigiamo atsakymo
D.Stagniūnas ir I.Tobias kartą jau buvo sulaukę neigiamo prezidentės Dalios Grybauskaitės atsakymo.
Sausį ji, remdamasi Konstitucinio Teismo pateiktais aiškinimais, Pilietybės reikalų komisijos siūlymu ir Pilietybės įstatymu, išimties tvarka nesuteikė pilietybės I.Tobias.
D.Grybauskaitės „ne“ išgirdo ir buvusi D.Stagniūno partnerė amerikietė Katherine Copely, kuri su lietuviu šoko 2007–2009 metais, kol baigė karjerą patyrusi traumą.
Sporto bendruomenė
Sporto bendruomenės atstovai kreipiasi į prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydami suteikti Lietuvos pilietybę I.Tobias.
„Kreipiamės į jus, Lietuvos Respublikos prezidente, prašydami prieš priimant galutinį sprendimą, atkreipti dėmesį į visus I.Tobias pasiekimus ir nuopelnus mūsų šaliai, į jos milžiniškas pastangas siekiant integruotis lietuvių bendruomenėje“, - rašoma atvirame sporto bendruomenės laiške.
Anot jų, I.Tobias intensyviai mokosi lietuvių kalbos, aktyviai veikia JAV lietuvių bendruomenėje.
Kreipimąsi pasirašė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė, Europos ir pasaulio čempionatų šokių ant ledo prizininkai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, olimpiniai čempionai Šarūnas Marčiulionis, Lina Kačiušytė, Modestas Paulauskas ir kiti.
Šių metų sausį prezidentė Dalia Grybauskaitė nesuteikė I.Tobias pilietybės, motyvuodama tuo, kad būsimi nuopelnai negali tapti pagrindu pilietybės suteikimui išimties tvarka.
