EUROLYGA 2023

Lietuviams širdį glostydavo net ir nedidelės pergalės

Per šešerias žiemos žaidynes, kuriose atkūrus nepriklausomybę dalyvavo mūsų šalies sportininkai, į Lietuvos taupyklę neįkrito nė vienas medalis. Lietuviams didelis laimėjimas būdavo net ir vietos antrajame dešimtuke, kurias galima suskaičiuoti pirštais.

Daugiau nuotraukų (1)

Rolandas V.Eidvilas

Feb 10, 2014, 10:59 AM, atnaujinta Feb 16, 2018, 12:29 PM

Dienraštis „Lietuvos rytas“ išrinko septynis džiugiausius nepriklausomos Lietuvos olimpinius žiemos sporto įvykius.

* M.Drobiazko ir P.Vanagas. Aukščiausia Lietuvos vieta

Per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją žiemos olimpinėse žaidynėse patekti į geriausiųjų dešimtuką pavyko tiktai Margaritai Drobiazko ir Povilui Vanagui.

Ledo šokėjai nuo pat olimpinio debiuto nuosekliai lipo savo rungties hierarchijos laipteliais ir geriausiai pasirodė 2002 metais Solt Leik Sityje, kur užkopė į penktąją vietą.

Prieš tai 1992-ųjų olimpinėse žaidynėse M.Drobiazko ir P.Vanagas užėmė 16-ąją, 1994-ųjų – 12-ąją, 1998-ųjų – 8-ąją vietą.

Sėkmingiausią karjeros sezoną – 2000 metais – Lietuvos pora laimėjo Europos ir pasaulio pirmenybių bronzos medalius, tačiau iki Solt Leik Sičio žaidynių jėgų santykis pasikeitė ir galimybes patekti tarp prizininkų M.Drobiazko bei P.Vanagas vertino labai santūriai.

„Darysime viską, ką leis jėgos, bet kovoti dėl medalių čia labai sunku, – varžybų išvakarėse sakė P.Vanagas. – Jei pakilsime į ketvirtąją vietą, tai mums bus aukščiausias apdovanojimas.“

M.Drobiazko ir P.Vanagas liko penkti, bet jautėsi nusipelnę geresnio įvertinimo. Trečiąją ir ketvirtąją vietas užėmusios poros (beje, abi šoko po lietuvių) per laisvąją programą griuvo, todėl mūsų šalies atstovai buvo įsitikinę, kad varžovai gavo per daug balų.

„Ar visos medalius pelniusios poros buvo jų vertos? Aišku, ne. Kaip gali griuvusi pora stovėti ant pakylos? – stebėjosi M.Drobiazko. – Mes neturėjome vilčių užimti aukštesnės vietos, kol jie nepradėjo griūti. Bet kai krito dvi poros ir niekas nepasikeitė, jau negali galvoti, kad čia apskritai yra sportas.“

Lietuvos dailiojo čiuožimo federacija dėl laisvosios programos rezultatų padavė protestą.

Tačiau viskas liko kaip buvę: M.Drobiazko ir P.Vanagui atiteko penktoji vieta.

* V.Vencienė. Čempionės sugrįžimas

1992 metais Albervilyje per pirmąsias olimpines žaidynes, kuriose atkūrus nepriklausomybę dalyvavo Lietuvos sportininkai, didžiausia mūsų šalies delegacijos žvaigždė buvo 1988 metų Kalgario žaidynių čempionė Vida Vencienė.

Tuo metu ji dar nebuvo veteranė, bet per ketverius metus, skyrusius Kalgarį ir Albervilį, didelių permainų įvyko ne tik Lietuvos, bet ir slidininkės asmeniniame gyvenime.

V.Vencienė susilaukė dukters, du sezonus nedalyvavo svarbiausiose slidininkių varžybose ir tik Tarptautiniam olimpiniam komitetui atkūrus mūsų šalies teises susirengė ginti Lietuvos garbės baltojoje olimpiadoje.

Palyginti su stipriausiomis slidinėjimo valstybėmis, Lietuvos rinktinės pasirengimas šiam įvykiui buvo, galima sakyti, mėgėjiškas. Lietuviai neturėjo gerų slidžių, tepalų, o prieš pat olimpines žaidynes dar ir pasitvirtino senas posakis, kad bėda nevaikšto viena, – V.Vencienė susirgo ir kelioms dienoms turėjo pamiršti treniruotes.

„Sudėtingesnių trasų dar nesu mačiusi ir niekada tokiose neteko šliuožti: ilgi pakilimai, didelis aukščio skirtumas. Bus labai sunku. Nors pasveikau, liga, aišku, jėgų nepridėjo“, – prieš pirmąjį startą skundėsi olimpinė čempionė.

Nepaisant visų negandų, olimpinėse Albervilio trasose 30-metė V.Vencienė patvirtino, kad yra viena geriausių pasaulio slidininkių. Lietuvos komandos lyderė trijose rungtyse pateko į antrąjį dešimtuką: 15 km lenktynėse klasikiniu stiliumi užėmė 11-ąją, 5 km klasikiniu stiliumi – 19-ąją, 30 km laisvuoju stiliumi – 16-ąją vietą.

Žinoma, Lietuvoje buvo nemažai žmonių, svajojusių ir apie olimpinį medalį, tačiau V.Vencienės užimtos vietos taip pat buvo svarus laimėjimas.

* G.Jasinskas. Vėliavnešio staigmena

Biatlonininkas Gintaras Jasinskas buvo pirmasis istorijoje Lietuvos olimpinės delegacijos vėliavnešys ir 1992 metų Albervilio žaidynėse pateikė maloniausią staigmeną.

Tiesa, pirmose olimpinėse varžybose 24 metų G.Jasinskas nenudžiugino. 10 km lenktynėse jis šliuožė neįprastai lėtai, be to, griuvo ir visiems sportininkams finišavus savo pavardę pamatė tik 64-ojoje protokolo eilutėje.

Lietuvos atstovas pasitaisė dukart ilgesniame nuotolyje, kuriame pranoko visus lūkesčius ir tarp 94 biatlonininkų užėmė 19-ąją vietą.

Paprastai taiklumu nepasižymėdavęs G.Jasinskas keturiuose ugnies ruožuose pataikė net į 19 iš 20 taikinių, tai yra gavo vos vieną baudos minutę. Taip gerai jis šaudė vienintelį kartą per savo karjerą

„Pagrindinį dėmesį aš skyriau šaudymui, nes šaudykloje padarytų klaidų neįmanoma ištaisyti slidinėjimo trasoje. Pirmą sykį gyvenime taip taikliai šaudžiau. Džiaugiuosi, kad nepadariau gėdos Lietuvos delegacijai“, – džiaugėsi G.Jasinskas.

Šios lenktynės taip ir liko geriausios per G.Jasinsko karjerą. Albervilyje jis iškovojo vienintelius pasaulio taurės taškus, o jo olimpinio rezultato vyrų varžybose iki šiol nepagerino nė vienas Lietuvos biatlonininkas.

* D.Rasimovičiūtė. Viršyta užduotis

2006-ųjų Turino olimpinės žaidynės Lietuvai buvo didžiausių nusivylimų žaidynės. Vis dėlto vieną šviesos spindulėlį tamsiame tunelyje mūsų šalies sportas pamatė.

Tai buvo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną biatlonininkės Dianos Rasimovičiūtės iškovota 18-oji vieta 7,5 km sprinto lenktynėse.

21 metų D.Rasimovičiūtės rezultatas tapo didele staigmena. Pirmose olimpinėse lenktynėse – 15 km trasoje – lietuvė užėmė tik 66-ąją vietą, ir tokio šuolio į viršų niekas nesitikėjo.

Juo labiau kad iki tol mūsų šalies biatlonininkė niekada nebuvo iškovojusi pasaulio taurės taškų, tai yra patekusi tarp 30 geriausiųjų.

Tačiau vasario 16-ąją D.Rasimovičiūtė ne tik greitai šliuožė (o tai nebuvo naujiena), bet ir taikliai šaudė – pataikė į 9 iš 10 taikinių.

„Su treneriu kėlėme tikslą kaip nors pakliūti į trisdešimtuką. Pasisekė dar geriau, – džiaugėsi D.Rasimovičiūtė. – Kai šaudydama gulomis nepadariau nė vienos klaidos, jaučiausi nuostabiai. Tai man suteikė papildomų jėgų, šliuožiau kaip ant sparnų.

Tai įpareigojo pasistengti ir per seriją stovint. Nepataikiau tik devintojo šūvio.“

D.Rasimovičiūtė Turino žaidynėse dar dalyvavo 10 km persekiojimo lenktynėse. Jose pakartoti sprinto rezultato nepavyko, bet keturiuose šaudymo ruožuose į keturis taikinius nepataikiusi lietuvė nenusivylė ir 27-ąja vieta.

* A.Šalna. Lietuvos trenerio darbai

Nors JAV visose žiemos žaidynėse kovoja dėl aukščiausių vietų medalių įskaitoje, jų sporte taip pat yra baltų dėmių. Viena jų – biatlonas. Šios sporto šakos varžybose amerikiečiai dar nėra laimėję nė vieno apdovanojimo.

JAV biatlonininkai nėra favoritai ir Sočyje, tačiau šiuo metu jų atsilikimas nuo pirmaujančių šalių nėra toks didelis kaip prieš porą dešimtmečių.

Už tai amerikiečiai turi būti dėkingi ir lietuviui – 1984 m. Sarajevo olimpiniam čempionui Algimantui Šalnai.

Nuo 1991 m. už Atlanto gyvenantis A.Šalna pusantro dešimtmečio treniravo JAV biatlono rinktinę ir su ja vyko į penkerias olimpines žaidynes.

Paskutinį sykį JAV olimpiečiams lietuvis patarinėjo 2006 m. Turine.

„Biatlonas JAV nėra masinė sporto šaka. Todėl į rinktinę tekdavo kviesti tuos, kurie sportavo, jokios rimtos atrankos ir didelio pasirinkimo nebuvo“, – kas buvo sudėtingiausia dirbant JAV rinktinėje, pasakojo A.Šalna.

Geriausių rezultatų lietuvio auklėtiniai pasiekė per paskutines jo olimpines žaidynes. Turine JAV rinktinės lyderis Jay Hakkinenas 20 km lenktynėse užėmė 10-ąją vietą, o JAV vyrų komanda estafetės varžybose finišavo devinta.

* M.Drobiazko ir P.Vanagas. Pergalė kabinetuose

1992 m. debiutuodami olimpinėse žaidynėse M.Drobiazko ir P.Vanagas tarp 19 porų užėmė tik 16-ąją vietą.

Tačiau didelis laimėjimas buvo vien tai, kad Lietuvos ledo šokėjai gavo teisę čiuožti ant Albervilio ledo.

Sunkiausia šiai porai buvo net ne iškovoti kelialapį į olimpines žaidynes, o įtikinti šalies sporto vadovybę, kad jie turi atstovauti Lietuvai.

Lietuvoje daugeliui žmonių nepatiko mintis, kad mūsų šalies garbę olimpinėse žaidynėse gins maskvietė M.Drobiazko. Jos atžvilgiu priešiškai buvo nusiteikę ir dalis LTOK vykdomojo komiteto narių.

Prieš pat žaidynes LTOK vykdomajame komitete buvo balsuojama, ar M.Drobiazko ir P.Vanagą įtraukti į olimpinę rinktinę. Svarbaus posėdžio pradžioje netgi atrodė, kad balsavimas visai neįvyks, nes trūko kvorumo, o prisidėjus dviem pavėlavusiems LTOK vykdomojo komiteto nariams už šokėjų kelionę į Albervilį pasisakė 10 iš 15 dalyvavusių.

Kritiškų atsiliepimų netrūko ir po žaidynių.

„Abu sportininkai simpatiški, bet jų šešioliktąja vieta vargu ar galima džiaugtis.

Aistrų buvo daug, tačiau jų debiutas olimpinėse žaidynėse to neatspindi“, – kalbėjo tuometis Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Algirdas Raslanas.

Žinoma, maskvietės ir kauniečio olimpinis rezultatas nebuvo stulbinamas, bet jei ne lemtingas LTOK posėdis ir šokėjų debiutas Albervilyje, pora, ko gero, būtų apskritai iširusi ir sportininkai nebūtų džiuginę Lietuvos aistruolių per kitas varžybas.

* D.Kasparaitis. Medaliai – su Rusija

Lietuvos ledo ritulio rinktinė su viltimis patekti į olimpines žaidynes atsisveikino jau pirmajame atrankos etape.

Tačiau vienas Lietuvoje sportininko kelią pradėjęs ledo ritulininkas sukaupė spalvingą olimpinių medalių kolekciją, kurioje yra ir tauriausio metalo apdovanojimas.

Darius Kasparaitis atstovaudamas Jungtinei komandai (Nepriklausomų valstybių sandraugai) laimėjo 1992 metais Albervilio žaidynių auksą, o vilkėdamas Rusijos rinktinės aprangą – 1998 m. Nagano žaidynių sidabrą ir 2002 m. Solt Leik Sičio žaidynių bronzą.

Olimpinėse žaidynėse D.Kasparaitis debiutavo būdamas 19 metų, o jo sprendimas žaisti NVS ekipoje nenustebino – elektrėniškis dar būdamas paauglys išvyko į Maskvos „Dinamo“ ledo ritulio mokyklą ir joje nuėjo ilgą brendimo kelią. Per tuos metus Rusija sportininkui tapo tokia pat sava kaip ir Lietuva.

D.Kasparaičio sprendimas atstovauti kitai šaliai Lietuvoje visada buvo vertinamas prieštaringai.

Tačiau pats sportininkas niekada neabejojo dėl savo pasirinkimo: „Pasakykite, ar kas nors iš lietuvių žiemos olimpinėse žaidynėse laimėjo medalį?

Taip, žaidžiau Rusijos rinktinėje, nes nėra galimybių žaisti kitoje. Jeigu Lietuva turėtų tokio ar bent panašaus lygio komandą, aš, be jokios abejonės, rungtyniaučiau joje.“

Lietuvos sportininkai žiemos olimpinėse žaidynėse

Sporto šaka 1928 1992 1994 1998 2002 2006 2010 Iš viso

Slidinėjimas - 2 2 3 4 2 4 9

Biatlonas - 2 2 1 2 2 1 5

Dailusis čiuožimas - 2 2 2 2 2 - 2

Kalnų slidinėjimas - - - 1 - 1 1 2

Greitasis čiuožimas 1 - - - - - - 1

Iš viso 1 6 6 7 8 7 6 18

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.