„Bet juk niekas nemiegojo lauke“, – atkirto 70 metų prancūzas.
Jis pasakojo, kad 2013-ųjų rugsėjį situacija buvo labai įtempta. Dėl vėluojančių darbų iškilo grėsmė olimpinėms žaidynėms neįvykti Sočyje.
Per pastaruosius septynerius metus J.Killy Sočyje lankėsi 40 kartų, bet tik prieš pusmetį suvokė, kad situacija yra labai rimta.
„Tuomet specialiai keliavau į Sočį ir klausiau: ką turime padaryti? Nėra jokios galimybės organizuoti žaidynes, jei neturime kur apgyvendinti žmonių“, – dramatiškas akimirkas prisiminė J.Killy.
J.Killy teigimu, organizatoriams jis pasiuntė raudoną signalą. Teko gerokai padidinti darbo jėgą. 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę dirbo 100 tūkstančių darbininkų. Rusams tai kainavo papildomus milijonus dolerių.
J.Killy teigimu, išspręsti problemas padėjo tiesioginis ryšys su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Visada turėjome priėjimą prie svarbiausio žmogaus. Įspūdinga, kai tapus draugu su šiuo žmogumi ir kažko paprašius, viskas atliekama per porą valandų“, – Rusijos vadovu žavėjosi IOC atstovas.
Nors rusai dirbo dienomis ir naktimis, olimpinių žaidynių išvakarėse nebuvo įrengti šimtai kambarių. Paskutinieji darbai vyko dar atvykstant pirmiesiems svečiams.
J.Killy teigimu, iš Sočio pamokos turėtų pasimokyti kiti. Ypač Rio de Žaneiras, kuris geriausius pasaulio sportininkus vasaros žaidynėse priims po dviejų metų. O Brazilijoje gerokai vėluoja svarbių objektų statybos.
„Negalime delsti nė sekundės“, – skaudžiai pasimokęs perspėjo J.Killy.
