Kovos dėl medalių
Šiaurės dvikovė. Estafetė
Vokietijos ir Norvegijos dvikovininkai antradienį surengė puikią estafetės repeticiją – antrose olimpinėse lenktynėse dėl medalių kovojo tik šių dviejų šalių atstovai.
Paskutiniajame slidinėjimo lenktynių rate nuo varžovų pabėgo ir anksčiausiai į stadioną atšliuožė penki sportininkai, tarp kurių buvo trys vokiečiai ir du norvegai. Tačiau viename paskutiniųjų posūkių vokiečiams neužteko vietos trasoje, jie sutrukdė vienas kitam ir į priekį praleido skandinavus: auksą laimėjo Jorgenas Graabakas, sidabrą – Magnusas Moanas. O likus keliems šimtams metrų pranašumą turėjusiems vokiečiams teliko bronza, kurią gavo Fabianas Riessle.
Per pirmąsias lenktynes Vokietijos ir Norvegijos dvikovininkai irgi pateko ant garbės pakylos. Tąkart pirmas finišavo vokietis Ericas Frenzelis (jis antrose varžybose startavo stipriai karščiuodamas ir, nors laimėjo šuolių nuo tramplino varžybas, slidinėjimo trasoje nukrito į 10-ąją vietą), trečias – Magnusas Krogas.
Asmeninių varžybų rezultatai patvirtina, kad estafetės favoritės turėtų būti Norvegijos ir Vokietijos komandos, kurios buvo stipriausios ir per pasaulio taurės etapus. Šią žiemą buvo surengtos keturios estafetės, o norvegai ir vokiečiai per jas iškovojo po dvi pergales.
Pagrindiniai pretendentai kovoti dėl trečiojo medalių komplekto yra austrai ir japonai. Tiesa, pastarųjų pozicijos susvyravo praradus Taihei Kato, kuris patyrė šiurpią traumą šokdamas nuo didelio tramplino.
Labai palankiai susiklosčius aplinkybėms ant garbės pakylos gali patekti prancūzai, italai arba čekai.
Istorija. Šiaurės dvikovės estafetės olimpinėse žaidynėse rengiamos nuo 1988 metų. Po du kartus aukso medalius pavyko laimėti tik japonams (1992 ir 1994 metais) ir austrams (2006 ir 2010 metais). Kitas tris estafetes laimėjo Vokietijos (1988 metais), Norvegijos (1998 metais) ir Suomijos (2002 metais) dvikovininkai.
Vankuveryje: 1. Austrija, 2. JAV, 3. Vokietija.
Nuo Vankuverio iki Sočio
2011 m. pasaulio čempionate: 1. Austrija, 2. Vokietija, 3. Norvegija.
2013 m. pasaulio čempionate: 1. Prancūzija, 2. Norvegija, 3. JAV.
Pasaulio taurės lyderiai:
Asmeninė įskaita: 1. E.Frenzelis (Vokietija), 2. A.Watabe (Japonija), 3. H.Klemetsenas (Norvegija). Tautų taurės įskaita: 1. Norvegija, 2. Vokietija, 3. Austrija.
„Associated Press“ prognozė: 1. Austrija, 2. Vokietija, 3. JAV.
Kovos dėl medalių
Dailusis čiuožimas. Moterys
Vankuverio žaidynių čempionė korėjietė Kim Yu-Na šį sezoną beveik nedalyvavo varžybose dėl pėdos traumos. Tačiau net negalėdama visavertiškai rengtis svarbiausiam metų startui olimpinė čempionė neprarado įgūdžių. Trečiadienį Kim Yu-Na geriausiai atliko trumpąją programą ir tapo moterų varžybų lydere.
Korėjietė pirmauja ne tiek, kad galėtų ketvirtadienį klysti per laisvąją programą. Šių metų Europos čempionato prizininkės rusė Adelina Sotnikova ir italė Carolina Kostner nuo lyderės atsilieka mažiau nei vienu balu.
Savo gerbėjus ypač nudžiugino viena vyriausių čiuožėjų C.Kostner. 27 metų italė turi visą kalną pasaulio ir Europos pirmenybių medalių, tarp jų – aukso, bet olimpinėse žaidynėse dar neiškovojo nė vieno apdovanojimo.
Apie vietą ant garbės pakylos prieš antrąją rungtį dar gali galvoti ir kelios kitos sportininkės: šių metų JAV čempionė Gracie Gold, šių metų Europos čempionė rusė Julija Lipnickaja, dar viena amerikietė Ashley Wagner.
J.Lipnickaja rusus netgi truputį nuvylė. Sirgaliai tikėjosi, kad šio sezono sensacija tapusi 15-metė ant Sočio ledo pasirodys dar geriau. Juo labiau kad žaidynių pradžioje per komandų varžybas teisėjai už trumpąją programą jai skyrė kur kas daugiau balų.
Vis dėlto labiausiai pirmąją dieną nuvylė japonės. Ypač – Vankuverio žaidynių sidabro medalio laimėtoja ir šio sezono Didžiojo prizo finalo nugalėtoja Mao Asada. Ji per trumpąją programą užėmė tik 16-ąją vietą. Net ir geriausia tarp japonių, šių metų šalies čempionė Akiko Suzuki turėjo tenkintis 8-ąja vieta, iš kurios garbės pakyla beveik nepasiekiama.
Vankuveryje: 1. Kim Yu-Na (Korėja), 2. M.Asada (Japonija), 3. J.Rochette (Kanada).
Nuo Vankuverio iki Sočio
2011 m. pasaulio čempionate: 1. M.Ando (Japonija), 2. Kim Yu-Na (Korėja), 3. C.Kostner (Italija).
2012 m. pasaulio čempionate: 1. C.Kostner (Italija), 2. A.Leonova (Rusija), 3. A.Suzuki (Japonija).
2013 m. pasaulio čempionate: 1. Kim Yu-Na (Korėja), 2. C.Kostner (Italija), 3. M.Asada (Japonija).
Didžiojo prizo finalo nugalėtojos: 1. M.Asada (Japonija), 2. J.Lipnickaja (Rusija), 3. A.Wagner (JAV).
„Associated Press“ prognozė: 1. Kim Yu-Na (Korėja), 2. M.Asada (Japonija), 3. J.Lipnickaja (Rusija).
Kovos dėl medalių
Ledo ritulys. Moterys
Finalas. Pasaulio moterų ledo ritulyje – nieko naujo. Į Sočio olimpinių žaidynių finalą pateko komandos, kurios viešpatauja nuo tada, kai Tarptautinė ledo ritulio federacija (IIHF) pradėjo rengti oficialias šios sporto šakos varžybas. Tai – Kanados ir JAV rinktinės.
Per 15 iki šiol vykusių pasaulio pirmenybių finale žaidė tik šios ekipos. Čempionėmis daugiau kartų tapo kanadietės, laimėjusios 10 aukso medalių komplektų. Tačiau pastaruoju metu jėgų santykis pasviro amerikiečių naudai – per pastaruosius septynis turnyrus jos nugalėjo penkis kartus.
Pernai Kanados sostinėje Otavoje vykusiame pasaulio čempionato finale JAV ritulininkės laimėjo 3:2. Per olimpines žaidynes buvo ir kitaip. 2006 metais Turine amerikietės pusfinalyje sensacingai nusileido Švedijos komandai ir vienintelį kartą nepateko į finalą.
Olimpinio moterų ledo ritulio aukso daugiau turi Kanada. JAV rinktinė tapo čempione tik per pirmąjį olimpinį turnyrą 1998 metais. Kitus tris kartus – 2002, 2006 ir 2010 metais – stipriausia buvo Kanados komanda.
Beje, Kanados rinktinėje vis dar žaidžia dvi ritulininkės, laimėjusios medalius visose ketveriose olimpinėse žaidynėse: 36 metų Jayna Hefford ir 35 metų Hayley Wickenheiser.
Dvi stipriausios pasaulio komandos jau išbandė jėgas ir Sočyje. Pirmajame etape kanadietės pirmos praleido įvartį, bet geriau žaidė paskutiniame kėlinyje ir išplėšė pergalę 3:2.
Rungtynės dėl bronzos. Dėl 2014 metų olimpinių žaidynių bronzos kovos Švedijos ir Šveicarijos rinktinės. Šveicarės dar niekada nėra laimėjusios olimpinių medalių, o švedės be minėto 2006-ųjų sidabro iškovojo 2002-ųjų bronzą.
Pasaulio pirmenybėse Švedijos kraitis irgi didesnis. Į Skandinaviją bronzos medaliai iškeliavo du kartus, į Alpes – vieną. Tiesa, nuo pastarosios šveicarių sėkmės praėjo mažiau laiko. Šveicarijos komanda buvo trečia 2012 metų pasaulio čempionate.
Visos olimpinių žaidynių prizininkės
1998 m.: 1. JAV, 2. Kanada, 3. Suomija.
2002 m.: 1. Kanada, 2. JAV, 3. Švedija.
2006 m.: 1. Kanada, 2. Švedija, 3. JAV.
2010 m.: 1. Kanada, 2. JAV, 3. Suomija.
Nuo Vankuverio iki Sočio
2011 m. pasaulio čempionate: 1. JAV, 2. Kanada, 3. Suomija.
2012 m. pasaulio čempionate: 1. Kanada, 2. JAV, 3. Šveicarija.
2013 m. pasaulio čempionate: 1. JAV, 2. Kanada, 3. Rusija.
Priešolimpinė „Associated Press“ prognozė: 1. JAV, 2. Kanada, 3. Suomija.
Kovos dėl medalių
Akmenslydis. Moterys
Dėl Sočio olimpinių žaidynių aukso kovos dvi stipriausias moterų akmenslydžio tradicijas turinčios šalys Kanada ir Švedija.
Kanadietės 1998 metais tapo pirmosiomis istorijoje moterų akmenslydžio olimpinėmis čempionėmis ir vienintelės laimėjo medalius visuose keturiuose iki šiol surengtuose olimpiniuose turnyruose, o švedės tapo nugalėtojomis dvejose praėjusiose žaidynėse (2006 ir 2010 metais).
Maža to, būtent šių šalių komandos daugiausia kartų tapo pasaulio čempionėmis: kanadietės – 15, švedės – 8.
Tiesa, Sočyje tiek Kanadai, tiek Švedijai atstovauja sportininkės, anksčiau nedalyvavusios olimpinėse žaidynėse. Kanados garbę pirmą kartą gina kapitonės Jennifer Jones vadovaujama komanda, o švedes į ledo takelį veda Margaretha Sigfridsson, pakeitusi du olimpinius aukso medalius laimėjusią, bet pernai karjerą baigusią Anette Nordberg.
Sočio ledo arenoje kol kas galingiau žaidė J.Jones komanda. Ji laimėjo visus devynis pagrindinio etapo mačus, o pusfinalyje pranoko Didžiosios Britanijos akmenslydininkes 6:4.
M.Sigfridsson ekipa pagrindiniame etape pasiekė septynias pergales ir užėmė antrąją vietą. Pusfinalyje švedės įveikė šveicares 7:5.
Prieš didįjį finalą įvyks rungtynės dėl bronzos medalių. Jose varžysis pusfinalyje pralaimėjusios Šveicarijos ir Didžiosios Britanijos komandos.
Praėjusių olimpinių žaidynių prizininkės
1998 m.: 1. Kanada, 2. Danija, 3. Švedija.
2002 m.: 1. Didžioji Britanija, 2. Šveicarija, 3. Kanada.
2006 m.: 1. Švedija, 2. Šveicarija, 3. Kanada.
2010 m.: 1. Švedija, 2. Kanada, 3. Kinija.
Nuo Vankuverio iki Sočio
2011 m. pasaulio čempionate: 1. Švedija, 2. Kanada, 3. Kinija.
2012 m. pasaulio čempionate: 1. Šveicarija, 2. Švedija, 3. Kanada.
2013 m. pasaulio čempionate: 1. Škotija, 2. Švedija, 3. Kanada.
„Associated Press“ prognozė: 1. Didžioji Britanija, 2. Švedija, 3. Kanada.
Kovos dėl medalių
Akrobatinis slidinėjimas. Vyrų krosas
Vankuveryje: 1. M.Schmidas (Šveicarija), 2. A.Mattas (Austrija), 3. A.Gronvoldas (Norvegija). Nuo Vankuverio iki Sočio
2011 m. pasaulio čempionate: 1. Ch.Del Bosco (Kanada), 2. J.Pellinenas (Suomija), 3. A.Mattas (Austrija).
2013 m. pasaulio čempionate: 1. J.F.Chapuis (Prancūzija), 2. B.Midolis (Prancūzija), 3. J.Telleris (JAV).
Pasaulio taurės lyderiai
„Associated Press“ prognozė: 1. V.Norbergas (Švedija), 2. A.Mattas (Austrija), 3. Ch.Del Bosco (Kanada).
Kovos dėl medalių
Akrobatinis slidinėjimas. Moterų šuoliai rampa
Šios rungties varžybos olimpinių žaidynių programoje yra pirmą kartą. Nuo Vankuverio iki Sočio
2011 m. pasaulio čempionate: 1. R.Groenewoud (Kanada), 2. J.Hudak (JAV), 3. K.Hansen (Kanada).
2013 m. pasaulio čempionate: 1. V.Faivre (Šveicarija), 2. A.Caradeaux (Prancūzija), 3. A.Onozuka (Japonija).
Pasaulio taurės lyderiai
„Associated Press“ prognozė: 1. V.Faivre (Šveicarija), 2. M.Bowman (JAV), 3. D.Logan (JAV).
