Vladimiras Putinas, suprantama, labiausiai svajojo apie Rusijos triumfą ledo ritulio turnyre, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Ši pergalė turėjo tapti skambiu paskutiniu namų žaidynių akcentu, visam pasauliui primindama apie besikeičiančios Rusijos jėgą.
Kaip tais legendiniais laikais, kai SSRS komanda be atvangos dominuodavo olimpinėse ledo ritulio varžybose.
Nors „Raudonoji raketa“ šįsyk jau ketvirtfinalyje nelauktai suklupo (1:3 nusileido Suomijai), lyg iš dangaus parašiutu nusileidę naujieji didvyriai stebuklingai išgelbėjo Sočio žaidynių šeimininkams garbę.
Naujas prezidento favoritas
Per olimpiados uždarymo ceremoniją greta Rusijos prezidento iš kairės sėdėjo Aleksandras Zubkovas.
Paskutinę žaidynių dieną jis iškovojo Rusijai 13-ąjį aukso medalį bobslėjaus varžybose vairuodamas keturvietes roges. 39-erių rusas prieš tai Sočyje dar triumfavo ir dviviečių lenktynėse.
Kol naujuoju V.Putino favoritu tapęs čempionas su prezidentu pozavo fotografams, olimpinio stadiono „Fišt“ tribūnos dar audringiau sveikino kitus tris didvyrius, kai buvo pagerbti slidinėjimo 50 km rungties nugalėtojai.
Rusai neslėpė pasididžiavimo, nes visą garbės pakylą šį kartą užėmė tik jų atletai – Aleksandras Legkovas, Maksimas Vylegžaninas ir Ilja Černousovas.
Pergalės laukė net 20 metų
Sočyje viskas tiesiog neįtikėtinai apvirto aukštyn kojomis, palyginti su tuo, kokį sportinį košmarą Rusija išgyveno Vankuverio žaidynėse.
Prieš ketverius metus rusai pelnė vos tris aukso medalius ir buvo nukritę į 11-ąją vietą bendrojoje valstybių rikiuotėje.
Bet namie Rusija per 16 dienų atsikovojo prarastas pozicijas ir Sočio žaidynes baigė viršūnėje, surinkusi net 33 medalius, iš jų 13 – aukso.
Šios pergalės Rusija laukė labai ilgai: pastarąjį kartą ji žiemos žaidynėse triumfavo prieš dvidešimt metų, kai buvo pirma per 1994-ųjų Lilehamerio žaidynes.
Bet tuomet Rusijos sportas dar nebuvo spėjęs deramai pajusti visų gyvenamojo laikotarpio smūgių: ekonominės krizės ir struktūrinių šalies permainų po SSRS imperijos subyrėjimo.
Atgaivino buvusias tradicijas
Siekdama sužibėti namų žaidynėse Rusija pirmiausia pasirūpino tomis sporto šakomis, kurios praeityje jai buvo pelniusios didžiausią šlovę.
Tai slidinėjimas, biatlonas ir dailusis čiuožimas, nuo neatmenamų laikų tapęs savotiška Rusijos žiemos sporto vizitine kortele.
Vankuveryje Rusijos sportininkai dailiojo čiuožimo varžybose laimėjo vos du medalius, ir nė vieno aukso. Po sportinių porų turnyro jie pirmąsyk per visą istoriją net neužlipo ant garbės pakylos, nors iki tol nuo 1964 metų buvo laimėję visus čempionų titulus.
Ruošdamiesi namų žaidynėms rusai atgaivino savo tradicijas. Pasinaudodami neišsemiamais jaunųjų talentų aruodais ir naujosiomis technologijomis jie Sočyje ant ledo iškovojo tris čempionų titulus, o sportinių porų varžybose laimėjo auksą ir sidabrą.
Natūralizuotų atletų sėkmė
Bet remtis vien senomis tradicijomis ir savo kultinėmis sporto šakomis neužtenka, kad sugebėtum įveikti amžinus varžovus – Norvegiją, JAV, Vokietiją ar Kanadą.
Rusai laiku suprato, jog nepasieks pagrindinio savo tikslo, jeigu neatsivers pasauliui.
Ruošdamiesi Sočio žaidynėms jie sugebėjo užgniaužti net, regis, įgimtą savo aroganciją, jog viską pasaulyje daro geriausiai.
Šį kartą rusai nepasididžiavo ir užsienyje ieškojo tų, kurie jiems galėtų padėti laimėti.
Iš 13 aukso medalių, kuriuos Sočyje laimėjo Rusija, net prie septynių prisidėjo natūralizuoti atletai.
Viktoras Anas – buvusi Pietų Korėjos žvaigždė – greitajame čiuožime trumpuoju taku naujajai tėvynei laimėjo tris, o rusę vedęs amerikietis Vicas Wildas snieglenčių varžybose – du aukso medalius.
Dailiajame čiuožime ukrainietė Tatjana Volosožar kartu su Maksimu Trankovu triumfavo sportinių porų varžybose ir padėjo Rusijai laimėti dar vieną auksą komandų turnyre.
„Viktoras Anas – mūsiškis, rusiškas vaikinas. Visa šalis jį pamilo, o jis pamilo Rusiją.
Vicas Wildas – tiesiog nuostabus žmogus, – aiškino Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko. – Ir ateityje natūralizuosime sportininkus. Labai norėčiau natūralizuoti keletą lengvaatlečių, kurie atstovautų Rusijai bėgdami 10 kilometrų.“
Pasamdė 90 trenerių
Rusijos pergalę Sočyje kalė ne tik natūralizuoti užsieniečiai atletai.
Olimpiados šeimininkai pasistengė aprėpti kuo daugiau sporto šakų ir plėtoti visiškai iki tol svetimas Rusijai rungtis.
Prieš Sočio žaidynes Rusija pasamdė daugiau kaip 90 užsienio trenerių, kurie taip pat prisidėjo prie galutinio jos triumfo.
Prancūzas Sebastienas Crosas padėjo rusams laimėti net 5 medalius greitojo čiuožimo trumpuoju taku rungtyje, o italas Maurizio Marchetto – tris medalius moterų greitojo čiuožimo ilguoju taku varžybose.
Šveicaras Reto Burgermeisteris treniravo slidinėjimo olimpinius prizininkus A.Legkovą ir I.Černousovą, o vokietis Willi Schneideris daugiausia prisidėjo, kad Aleksandras Tretjakovas triumfuotų skeletono varžybose. („L’Equipe“, LR)
Rekordinės Rusijos žaidynės
Sočyje iškovojusi 33 medalius (iš jų 13 – aukso) Rusija pasiekė geriausią rezultatą žiemos žaidynėse per visą savo istoriją nuo tų laikų, kai olimpiadose dalyvauja kaip nepriklausoma valstybė (išskyrus sovietinius laikus ir 1992-ųjų žaidynes, kuriose dalyvavo Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) komanda). Po 20 metų pertraukos Rusija vėl užėmė pirmąją vietą bendrojoje medalių rikiuotėje.
Metai Žaidynės Medaliai Rusijos vieta (auksas, sidabras, bronza)
1994 Lilehameris 23 (11, 8, 4) 1
1998 Naganas 18 (9, 6, 3) 3
2002 Solt Leik Sitis 13 (5, 4, 4) 5
2006 Turinas 22 (8, 6, 8) 4
2010 Vankuveris 15 (3, 5, 7) 11
2014 Sočis 33 (13, 11, 9) 1
