EUROLYGA 2023

Nerimas dėl Sočio: kokia gigantiškų olimpinių arenų ateitis?

Per uždarymo ceremoniją Sočis atsivėrė visu gražumu. Arenos spindėjo it deimantai nušviestų gatvių vėrinyje, o visą vaizdą pagardino nuostabių fejerverkų blyksniai, nušvietę naktinį dangų. Rusija ir jos prezidentas Vladimiras Putinas, atrodo, pasiekė visko, ko norėjo – juk visi liko sužavėti, o nesklandumai ištirpo įspūdžių jūroje, rašo npr.org.

„Bolšoi Ice Dome“ arena.<br>AP nuotr.
„Bolšoi Ice Dome“ arena.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2014-02-28 09:12, atnaujinta 2018-02-15 20:50

Tačiau Sočyje žibintai gęsta. O kas toliau?

Olimpinis kaimas yra neįtikėtinai didelis laukas, kuriame stovi gigantiškos arenos ir trasos, kurias kažkokiu būdu reikės naudoti, jeigu Rusija siekia, kad 51-o milijardo JAV dolerių investiciją – didžiausia olimpiados istorijoje – atsipirktų.

Idėja jau nuskambėjo. Rusijoje vykusios olimpiados organizatoriai ir V.Putinas pareiškė, kad Sočis toliau pinigus siurbs iš investicijų – jų pritrauks, nes kurortas gyvuos. Bet ar tikrai tai atsipirks? Geriausiai realią situaciją gali atspindėti patirtis.

„Iš tiesų nutinka taip, kad visa infrastruktūra sukuria neįtikėtiną vietos perteklių, ypač kai kalbame apie viešbučių kambarius. Tad nutinka taip, kad viešbučių savininkai stoja į karą, numušinėdami kainas“, - sakė Mičigano universiteto sporto vadybos instituto profesorius Stefanas Szymanskis.

O Sočio viešbučiuose vietos – gerokai daugiau nei kam nors reikia. Be to, Juodosios jūros kurorte pilna didelių pastatų, kurių niekas nespėjo pastatyti, jog galėtų pasipelnyti iš olimpiados. Tad toji vieta per artimiausius metus bus labai pigi.

Vietos valdininkai pirštais rodo į infrastruktūrą, kurios patobulinimas naudingas pačiam Sočiui. Tai nauji keliai, moderni traukinių linija, elektrinė.

Vladimiras Kimajevas – aplinkosaugos aktyvistas, kuris stipriai kritikavo Sočio statybų žalą gamtai. Dabar jis teigia, kad būtina bendradarbiauti su valdžios pareigūnais, kad viskas, kas buvo pastatyta, nebūtų iššvaistyta.

Kas, jis klausia, pasirūpins, kad sporto arenos ir miesto infrastruktūra būtų tinkamai prižiūrima?

„Pasak mūsų kuklių paskaičiavimų, per metus prižiūrėti ir išlaikyti objektus kainuos 2,26 milijardo JAV dolerių. Miestas su tuo nesusitvarkys. Netgi regionas su tuo susitvarkyti negalėtų. Tik šalies valdžia gali sau tai leisti. Tai štai ir klausimas: „Ar gali Sočis tapti valstybiniu kurortu?“, - sakė V.Kimajevas.

Rusijos valdininkai kol kas viską mato kitaip. Jie tvirtina, kad olimpiniai statiniai generuos pinigus ir patys atsipirks. Tačiau S.Szymanskis sako, kad problema yra pačių statinių dydžiai.

„Nėra tokio kito renginio, kuris galėtų užimti visą plotą, kokio reikėjo olimpiadai. Be to, mes matome pastatus, kurie per dideli alternatyviems variantams. Įsivaizduokite, kad vykstate stebėti ledo ritulio varžybų 25 tūkstančiams žmonių skirtoje arenoje, kai ten atvyksta tik 5 tūkst. Kas norės ten vykti ir žiūrėti?“, - kalbėjo mokslininkas.

Kai kurie Olimpinio parko pastatai gali būti perkelti į kitus miestus. Rusijos valdininkai yra užsiminę apie galimybę regione įrengti nacionalinį sporto treniruočių centrą. Tačiau visiškai neaišku, kiek buvo galvota į ateitį apie Sočio arenų panaudojimą.

Situacija gali šiek tiek pasikeisti, tačiau gerokai vėliau. Juk tik prieš keletą savaičių ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pateikė planą tolesniam Sočio žaidynių pastatų naudojimui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.