Milanas – San Remo yra pačios ilgiausios sezono lenktynės pasaulio dviračių profesionalų kalendoriuje. Jos trasos ilgis – 294 kilometrai.
Mynęs dviratį beveik 7 valandas R.Navardauskas finišavo kartu su lyderių grupe. 26 metų lietuvis prestižinėse lenktynėse užėmė 11-ą vietą, parodęs tokį patį laiką kaip ir nugalėtojas norvegas Alexanderis Kristoffas.
Jau 104-ą kartą surengtas lenktynes kiek nelauktai laimėjęs Rusijos "Katiuša" komandos dviratininkas po 6 valandų 55 min. 56 sek. pirmasis pasiekė alinančių lenktynių finišą, po sprinto aplenkęs šveicarą Fabianą Cancellarą ("Trek"), kuris ketvirtus metus paeiliui užlipo ant nugalėtojų pakylos ir britą Beną Swiftą ("Sky").
Prestižinėse „UCI World Tour“ serijos lenktynėse, kurios nuo 1907-ųjų metų rengiamos Italijoje, 26-erių R.Navardauskas gynė „Garmin“ (JAV), o 28-erių I.Konovalovas – „MTN-Qhubeka“ komandos garbę.
Visą Milanas - San Remas trasą įveikė 114 dviratininkų. I.Konovalovas buvo tarp 86 dalyvių, kurie nepasiekė finišo.
Ilga trasos distancija, sena istorija bei kaip visuomet sudėtingos oro sąlygos šias lenktynes daro ypatingomis. Šiemet dviratininkų laukė ne daugiau kaip 8 laipsnių temperatūra, 80 procentų kritulių, o vietomis ir liūties tikimybė bei kaip dažnai būna ir po pietų iškrentantis sniegas.
„Milanas – San Remo nuo kitų lenktynių labiausiai skiriasi savo kilometražu. Ne kiekvienas dviratininkas sugeba įveikęs 250 km susikaupti ir surasti jėgų paskutiniesiems 50 kilometrų, todėl čią nemažai lemia ištvermė, – prieš būsimą startą pasakojo I.Konovalovas. – Ką gali nuveikti po šešių valandų ant dviračio, kai daugelis kitų lenktynių baigiasi jau po 4-5 valandų“.
2014-ųjų „UCI World Tour“ serijos kalendoriuje jos yra jau ketvirtosios varžybos.
2013 metais lenktynes laimėjo vokietis Gerardas Ciolekas iš „MTN-Qhubeka“ komandos, kuriai priklauso ir I.Konovalovas.
Prieš startą Milanas – San Remo pragare 28 metų lietuvis dalyvavo Tirreno-Adriatico lenktynėse. Nors pirmosiomis šių daugiadienių lenktynių dienomis I.Konovalovas susirgo ir prastai jautėsi visą savaitę, jis vylėsi atsigauti ir padėti savo komandai sekmadienį.
„Mano užduotis – padėti G.Ciolekui įveikti Cipressa kalną. Tuomet mano darbas bus baigtas. Aišku lengvą nebus, nes kiekviena komanda turės ta pačią užduotį – padėti savo lyderiams toje pačioje vietoje išlįsti į priekį. Tikiuosi spėsiu per 4 dienas atsigauti ir pasiruošti tokioms ilgoms lenktynėms“ – lenktynių išvakarėse kalbėjo I.Konovalovas.
Tikroji intriga sekmadienio lenktynėse prasidėjo iki finišo likus 27,7 km, kai dviratininkai pradėjo kilti į Cipressa įkalnę. Tai ta vieta, kur favoritais vadinamų šveicaro Fabiano Cancellaros („Trek“) ir slovako Peterio Sagano („Cannondale“) komandos mėgino spustelėti kitų komandų sprinterius, kad šie neatlaikę tempo atsiliktų nuo pirmaujančios grupės.
Cipressa įkalnė nėra labai ilga: 5,6 km, o vidutinis jos statumas – 4,1 procento. Bet vietomis įkalnė siekia 9 procentus ir kai kuriems dviratininkams padidinus tempą sprinteriams tikrai nėra lengva.
Nusileidus nuo Cipressa kalno dviratininkų dar laukė 9 km lyguma. Po jos trasa ima kilti į Poggio kalną, kuris taip pat nėra labai status (vidutinis statumas – 3,7 procento).
Pasiekti viršūnę kartu su peletonu pasiekė nedaug dviratininkų, todėl tai buvo paskutinė galimybė ne sprinteriams atakuoti ir siekti pergalės ilgose lenktynėse.
