Tai buvo didi diena Didžiajai Britanijai, kurią A.Murray'us pergalėmis šildė ne kartą. Bet kitas kartas gali būti kitoks. Kartus.
Kai A.Murray'us laimės kitą turnyrą, britai gali nuryti neskanų gumulą. Jeigu jam pavyks 2016 metų olimpiadoje apginti aukso medalį, 27-erių sportininkui britų himnas gali neskambėti.
Jau tada A.Murray'us gali atstovauti nepriklausomai Škotijai.
„Anglijoje buvo toks juokas, kad A.Murray'us yra škotas, kai pralaimi ir britas, kai laimi“, - rašė britų „Daily Mirror“.
A.Murray'aus ateities statusas, kaip ir škotų olimpiečių, priklauso nuo ketvirtadienio nepriklausomybės referendumo finalinės sirenos. Apklausos atskleidė, kad abi stovyklos žengia koja kojon, tad galimybė, kad Škotija gali užbaigti 307 metų egzistavimą Jungtinėje Karalystėje – reali.
Jeigu ketvirtadienio referendume škotai nuspręsti atsiskirti, kaip tai paveiks jų sportą?
Ryškiausias - škotas
Škotijos sportininkai olimpinėse žaidynėse varžosi britų - „Team GB“ - komandose. 2012 metų Londono žaidynėse rinktinėje buvo 55 škotų sportininkai. Jie sudarė 10 proc. visos ekipos. Škotai britams padėjo iškovoti 13 medalių iš 65. Septyni jų – aukso.
A.Murray'us triumfavo teniso aikštyje, o Chrisas Hoy'us dviračių trasoje. Kiti buvo laimėti kanojų, irklavimo ir jojimo sporte.
Ch.Hoy'us yra daugiausia medalių iškovojęs britų olimpietis. Karjerą baigęs 38 metų sportininkas per ketverias žaidynes laimėjo keturis aukso medalius. Londone per atidarymo ceremoniją jis nešė britų vėliavą.
Rio tektų pamiršti?
Tad kas nutiks būsimoms olimpiadoms, jeigu škotai nuspręs atsiskirti? Oficialus atsiskyrimas įvyktų 2016 metų kovo mėnesį – likus pusei metų iki Rio de Žaneirio žaidynių atidarymo. Škotai turėtų greitai suktis, kad parengtų ir išsiųstų savo komandą į olimpiadą.
Pirmiausia Škotijai reikėtų įkurti savo olimpinį komitetą ir sulaukti Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) pripažinimo. Škotai turėtų save susieti bent su penkiomis tarptautinėmis sporto federacijomis. Jau dabar jie atitinka kriterijų, bet škotams, kaip nepriklausomai šaliai, reikėtų sulaukti Jungtinių Tautų ratifikacijos. Nėra aišku, kiek tai užtruktų.
IOC viceprezidentas škotas Craigas Reedie teigė, kad būtų labai sunku suformuoti nepriklausomos Škotijos olimpinę komandą Rio žaidynėms. 2020 metų Tokijo žaidynės turėtų būti realesnis variantas.
Tačiau IOC prezidentas Thomas Bachas taip nemano. Jis tikina, kad organizacija darytų viską, kad būtų apginti škotų sportininkų interesai prieš 2016 metų olimpiadą.
Sportininkai išsibėgios?
Škotijos gali laukti ir kiti sunkumai. Vienas jų – pajėgių sportininkų požiūris. Manoma, kad kai kurie atletai tiesiog nuspręstų vilkėti britų ekipos marškinėlius. Tačiau škotai gali burtis po olimpine vėliava ir varžytis „nepriklausomų sportininkų“ sąraše. Tuo yra praeityje pasinaudoję atletai iš buvusios Sovietų sąjungos, Jugoslavijos, Pietų Sudano.
Per Sočio žiemos olimpiados atidarymą po olimpine vėliava žygiavo Indijos sportininkai, nes jų olimpinis komitetas buvo nušalintas.
Išgirsti atletų balsą
Olimpinių klaustukų virš škotų sporto – gausybė. Iš jų galima sudaryti kelis klausimynų tomus. Kaip škotų sportininkai įveiktų atrankos į olimpiadą etapą? Ar britų komanda iki priimtų škotų sportininkus? Kas nutiktų su finansavimu, kurį škotų sportininkai šiuo metu gauna iš Jungtinės Karalystės sporto ir nacionalinės loterijos? Dauguma škotų sportininkų naudoja olimpines treniruočių arenas Anglijoje – koks būtų jų likimas?
Buvęs pirmasis škotų premjeras Henry McLeishas, atlikęs studiją apie škotų nepriklausomybę ir olimpines žaidynes, tikina, kad norai suburti Škotijos komandą iki Rio žaidynių gali išsipildyti, bet tokį siekį vadina labai ambicingu.
Jis pabrėžia, kad būtina išgirsti ir pačius sportininkus.
„Atletams turi būti leidžiama pasirinkti tarp Didžiosios Britanijos ir Škotijos komandų“, - BBC radijui sakė H.McLeishas.
Tenise – bevardžiai
Škotijos nepriklausomybės atveju A.Murray'us taptų pirmąja škotų teniso rakete, o britai liktų su nežinomaisiais. Prestižinį Vimbldono turnyrą organizuojantys britai neturėtų savo vardo ATP reitingo lyderių rikiuotėje.
Būtų ganėtinai keista situacija, jeigu A.Murray'us „All England Club“ aikštyne būtų pradėtas vadinti užsieniečiu. Juk jis britams dovanojo skambias pergales.
Keistųsi situacija ir Daviso taurėje. A.Murray'us vilkėtų mėlynos ir baltos spalvų škotų marškinėlius tarptautiniame turnyre. O kaip visi žiūrėtų į jo mamą Judy, kuri dirba su britų „Fed Cup“ komanda?
Škotijoje gimęs, bet Anglijoje gyvenantis A.Murray'us politikos vengia. Jis nesako savo nuomonės apie referendumą. Bet neseniai jis ištarė skambią frazę.
„Jeigu Škotija taps nepriklausoma, tuomet, įsivaizduokite, žaisiu už Škotiją“, - po „US Open“ turnyro sakė A.Murray'us. Bet ar jis palaiko nepriklausomybės idėją? Viešo atsakymo nėra.
Futbole – nieko naujo
Kai pakrypsta kalba apie škotų sportą ir galimus iššūkius, kurie iškiltų nusprendus atsiskirti, futbolo aistruoliai jaučiasi ramiai. Škotija visuose futbolo turnyruose varžosi kaip nepriklausoma šalis – kaip ir Anglija, Velsas ar Šiaurės Airija.
Futbole škotai turi ir savo futbolo lygą. Nepriklausomybė galėtų tiktai užbaigti kurį laiką neblėstančius debatus apie tai, kad „Rangers“ ir Glazgo „Celtics“ klubai galėtų žaisti Anglijos „Premier“ lygoje.
Nepriklausomai nuo rezultatų, škotų policininkai jau ruošiasi rungtynėms tarp Škotijos ir Anglijos. Jos vyks praėjus dviems mėnesiams po referendumo. Abi pusės planuoja sustiprintas saugumo pajėgas, nes neabejojama – atmosfera bus karšta.
„Tai bus labai aštrios rungtynės“, - yra sakęs Anglijos rinktinės treneris Roy'us Hodgsonas.
